<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kernel.lt &#187; Martynas</title>
	<atom:link href="http://kernel.lt/author/martynas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://kernel.lt</link>
	<description>Kompiuterijos ir kitos IT naujienos</description>
	<lastBuildDate>Sun, 03 Feb 2013 20:17:07 +0000</lastBuildDate>
	<language>en-US</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.5.1</generator>
		<item>
		<title>„Facebook“ Kinijoje kurs naują socialinį tinklą</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9efacebook%e2%80%9c-kinijoje-kurs-nauja-socialini-tinkla/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9efacebook%e2%80%9c-kinijoje-kurs-nauja-socialini-tinkla/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 13 Apr 2011 19:19:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[baidu]]></category>
		<category><![CDATA[facebook]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[naujienos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1524</guid>
		<description><![CDATA[Socialinis tinklas „Facebook“ pasirašė sutartį su didžiausiu Kinijos paieškos varikliu „Baidu“ dėl naujo socialinio projekto plėtojimo, šalies žiniasklaidą cituoja „Silicon Alley Insider“. Pats „Facebook“ Kinijoje yra uždraustas. Naujasis socialinis tinklas neturėtų būti „Facebook“ dalis – tai bus naujas projektas, kurį kartu valdys „Baidu“ ir „Facebook“. Bendrovių partnerystę taip pat dar turės palaiminti ir Kinijos vyriausybė. [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/facebook-baidu-china-300x225.jpg" rel="lightbox[1524]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/facebook-baidu-china-300x225.jpg" alt="" title="facebook-baidu-china-300x225" width="300" height="225" class="alignleft size-full wp-image-1525" /></a></p>
<p>Socialinis tinklas „<strong>Facebook</strong>“ pasirašė sutartį su didžiausiu Kinijos paieškos varikliu „<strong>Baidu</strong>“ dėl naujo socialinio projekto plėtojimo, šalies žiniasklaidą cituoja „<strong>Silicon Alley Insider</strong>“. Pats „<strong>Facebook</strong>“ Kinijoje yra uždraustas.</p>
<p>Naujasis socialinis tinklas neturėtų būti „<strong>Facebook</strong>“ dalis – tai bus naujas projektas, kurį kartu valdys „<strong>Baidu</strong>“ ir „<strong>Facebook</strong>“. Bendrovių partnerystę taip pat dar turės palaiminti ir Kinijos vyriausybė.</p>
<p>Toks susitarimas būtų naudingas abiem kompanijoms. Turėdamas stiprų vietos partnerį, „<strong>Facebook</strong>“ galėtų lengviau įsitvirtinti Kinijos rinkoje, o „<strong>Baidu</strong>“ turės gerą partnerį plėtodamas socialinius įrankius.</p>
<p><em>Šaltinis: <a href="http://www.elektronika.lt">www.elektronika.lt</a></em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9efacebook%e2%80%9c-kinijoje-kurs-nauja-socialini-tinkla/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Gartner: „Android“ teks vytis „iPad“ ne vienerius metus</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/04/gartner-%e2%80%9eandroid%e2%80%9c-teks-vytis-%e2%80%9eipad%e2%80%9c-ne-vienerius-metus/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/04/gartner-%e2%80%9eandroid%e2%80%9c-teks-vytis-%e2%80%9eipad%e2%80%9c-ne-vienerius-metus/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 13 Apr 2011 18:54:21 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[android]]></category>
		<category><![CDATA[Apple]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[apple]]></category>
		<category><![CDATA[gartner]]></category>
		<category><![CDATA[ipad]]></category>
		<category><![CDATA[naujienos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1519</guid>
		<description><![CDATA[Bendrovė „Gartner“ paskelbė savo prognozę apie padėti planšetinių kompiuterių rinkoje iki 2015 metų. Kompanijos vertinimais, praėjusiais metais iš viso buvo parduota 17,6 milijono planšetinių kompiuterių. Iš jų 14,8 milijono arba 83,9% buvo „iPad“ įrenginiai. Operacinės sistemos „Android“ valdomi įrenginiai sudarė 2,5 milijono vienetų arba 14,2% rinkos. Trečioje vietoje yra „MeeGo“ planšetiniai kompiuteriai, kurių buvo parduota [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Bendrovė „Gartner“ paskelbė savo prognozę apie padėti planšetinių kompiuterių rinkoje iki 2015 metų.</strong></p>
<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/ipad.jpg" rel="lightbox[1519]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/ipad-300x225.jpg" alt="" title="ipad" width="300" height="225" class="alignnone size-medium wp-image-1520" /></a></p>
<p>Kompanijos vertinimais, praėjusiais metais iš viso buvo parduota 17,6 milijono planšetinių kompiuterių. Iš jų 14,8 milijono arba 83,9% buvo „iPad“ įrenginiai. Operacinės sistemos „Android“ valdomi įrenginiai sudarė 2,5 milijono vienetų arba 14,2% rinkos. Trečioje vietoje yra „MeeGo“ planšetiniai kompiuteriai, kurių buvo parduota 107 tūkstančiai arba 0,6%.</p>
<p>Manoma, kad šiais metais bus realizuota 70 milijonų planšetinių kompiuterių, tarp kurių 48 milijonai bus „iPad“ įrenginiai. „Apple“ aparatų dalis sieks 68,7%, o „Android“ – beveik 20%.</p>
<p>Ekspertai spėja, kad 2015 metais bus parduota beveik 294 milijonai planšetinių kompiuterių. Tuo metu „Apple“ užims 47,1% rinkos, o „Android“ įrenginiai – 38,6%.</p>
<p>Taip pat manoma, kad artimiausiais metais planšetinių kompiuterių su operacine sistema „WebOS“ rinkos dalis padidės nuo 0% iki 3-4%, o aparatai su „MeeGo“ operacine sistema užims iki 1,2% rinkos.</p>
<p><em>šaltinis: <a href="http://www.iTouch.lt">www.iTouch.lt</a></em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/04/gartner-%e2%80%9eandroid%e2%80%9c-teks-vytis-%e2%80%9eipad%e2%80%9c-ne-vienerius-metus/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>OCZ pradėjo prekiauti Vertex 3 SSD kaupikliais</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/04/ocz-pradejo-prekiauti-vertex-3-ssd-kaupikliais/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/04/ocz-pradejo-prekiauti-vertex-3-ssd-kaupikliais/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 13 Apr 2011 18:40:33 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[ocz]]></category>
		<category><![CDATA[ssd]]></category>
		<category><![CDATA[technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[vertex]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1515</guid>
		<description><![CDATA[Prieš šešias savaites OCZ anonsavo Vertex 3 SSD kaupiklius, o nuo šiandien pradėta jais prekiauti. Naujieji kaupikliai yra dvigubai spartesni nei Vertex 2, naudoja SF-2200 valdiklį ir SATA 6.0 Gbps sąsają. OCZ Vertex 3 yra 2,5 colių dydžio, turi MLC (multi-level cell), NAND Flash atmintį, TRIM palaikymą, darbo laikas siekia iki 2 milijonų valandų ir [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Prieš šešias savaites OCZ anonsavo Vertex 3 SSD kaupiklius, o nuo šiandien pradėta jais prekiauti. Naujieji kaupikliai yra dvigubai spartesni nei Vertex 2, naudoja SF-2200 valdiklį ir SATA 6.0 Gbps sąsają.</p>
<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/ssd.jpg" rel="lightbox[1515]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/ssd-300x218.jpg" alt="" title="ssd" width="300" height="218" class="alignnone size-medium wp-image-1516" /></a></p>
<p>OCZ Vertex 3 yra 2,5 colių dydžio, turi MLC (multi-level cell), NAND Flash atmintį, TRIM palaikymą, darbo laikas siekia iki 2 milijonų valandų ir atkeliauja su 3 metų garantija. 4k atsitikinių failų rašymo sparta siekia iki 60000 IOPS.</p>
<p><strong>Naujieji kaupikliai yra trijų talpų:</strong><br />
<em>120GB &#8211; 550 MB/s (skaitymas) / 500 MB/s (rašymas) 300 $ (apie 780 Lt)<br />
240GB &#8211; 550 MB/s (skaitymas) / 520 MB/s (rašymas) 550 $ (apie 1430 Lt)<br />
480GB &#8211; 530 MB/s (skaitymas) / 450 MB/s (rašymas) 1900 $ (apie 4940 Lt)</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/04/ocz-pradejo-prekiauti-vertex-3-ssd-kaupikliais/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Svetainių talpinimas užsienyje: ar apsimoka?</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/03/svetainiu-talpinimas-uzsienyje-ar-apsimoka/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/03/svetainiu-talpinimas-uzsienyje-ar-apsimoka/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 04 Mar 2011 09:15:14 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[hostingas]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[www]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1460</guid>
		<description><![CDATA[Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau. Kainos skirtumai Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/03/golden-web-hosting.jpg" rel="lightbox[1460]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/03/golden-web-hosting.jpg" alt="" title="golden-web-hosting" width="405" height="300" class="alignnone size-full wp-image-1461" /></a></p>
<p>Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau.</p>
<p><strong>Kainos skirtumai</strong></p>
<p>Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę kainą. Dalis kompanijų tai daro kaip reklamos gudrybę, siekdamos privilioti daugiau klientų, tačiau yra atvejų, kur kaina tiesiog atspindi šalies pragyvenimo lygį. Pvz., pridėtinės išlaidos yra žymiai mažesnės Indijoje ar Pakistane, o tai reiškia, kad interneto prieglobos paslaugos gali būti siūlomos už mažesnę kainą.</p>
<p>Yra nepaprastai sudėtinga rasti tinkamus paslaugos tiekėjus, kai pagrindinis kriterijus yra paslaugos kaina. Žemos kainos gali vilioti, tačiau visada išlieka paslaugos kokybės klausimas. Internete yra galimybė pasiskaityti apžvalgas arba kitų žmonių nuomones, tačiau niekada nedarykite sprendimo apie paslaugas neatsižvelgę į keletą punktų.</p>
<p><strong>Vieta</strong></p>
<p>Panašiai kaip ir nekilnojamajam turtui, labai svarbu yra vieta, kur randasi serveris. Kuo serveris arčiau jūsų šalies, tuo greitesnis svetainės pasikrovimo laikas. Net ir virtualiame pasaulyje fizinis atstumas gali turėti labai didelę įtaką.</p>
<p><strong>Techninė pagalba</strong></p>
<p>Dauguma kompanijų, turinčių galimybę priimti klientus iš užsienio, turi gerai apmokytus konsultantus, kurie užsienio klientus visada laiko didesniu prioritetu. Patartina atsižvelgti ir į laiko skirtumą tarp šalių, nes vystant internetinį projektą ir turint didžiulį laiko skirtumą bus sudėtinga susisiekti su techniniu skyriumi.</p>
<p><em>Pabaigai norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad svarbu suprasti vieną dalyką: jei talpinate nedidelę svetainę, arba svetainę, kurios informacija skirta tik jūsų šalies gyventojams, apie hostingą užsienyje neapsimoka net galvoti.</em></p>
<p>Autorius: 	<strong>VIPP HOST</strong></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/03/svetainiu-talpinimas-uzsienyje-ar-apsimoka/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Google Maps 5.0 versija išleista Android telefonams</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/12/google-maps-5-0-versija-isleista-android-telefonams/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/12/google-maps-5-0-versija-isleista-android-telefonams/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 19 Dec 2010 21:11:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[android]]></category>
		<category><![CDATA[Išmanieji telefonai]]></category>
		<category><![CDATA[Programos]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[maps]]></category>
		<category><![CDATA[programos]]></category>
		<category><![CDATA[soft]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1306</guid>
		<description><![CDATA[Turintys sumanųjį telefoną su Android operacine sistema gali džiaugtis, nes atsinaujino Google Maps programa. Google Maps 5.0 versiją jau galima atsisiųsti iš Android Market, o šios versijos didžiausias atnaujinimas – 3D žemėlapių peržiūra.]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/12/google-maps-5.jpg" alt="" title="google maps 5" width="635" height="357" class="alignnone size-full wp-image-1307" /></p>
<p>Turintys sumanųjį telefoną su Android operacine sistema gali džiaugtis, nes atsinaujino Google Maps programa.  Google Maps 5.0 versiją jau galima atsisiųsti iš Android Market, o šios versijos didžiausias atnaujinimas – 3D žemėlapių peržiūra.</p>
<p><object width="560" height="340"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/TAh4yiCzgKw?fs=1&amp;hl=lt_LT"></param><param name="allowFullScreen" value="true"></param><param name="allowscriptaccess" value="always"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/TAh4yiCzgKw?fs=1&amp;hl=lt_LT" type="application/x-shockwave-flash" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true" width="560" height="340"></embed></object></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/12/google-maps-5-0-versija-isleista-android-telefonams/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>JAV karinės oro pajėgos pristatė superkompiuterį iš 1760 &#8220;Playstation 3&#8243;</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/12/jav-karines-oro-pajegos-pristate-superkompiuteri-is-1760-playstation-3/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/12/jav-karines-oro-pajegos-pristate-superkompiuteri-is-1760-playstation-3/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 08 Dec 2010 18:18:32 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[playstation]]></category>
		<category><![CDATA[straipsnis]]></category>
		<category><![CDATA[technologijos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1273</guid>
		<description><![CDATA[Žaidimų kompiuterių pardavimus prieš Kalėdas skatina ne tik plataus vartojimo rinka, bet ir&#8230; kariškiai. JAV Karinių oro pajėgų mokslinių tyrimų laboratorija (AFRL) į vieną sistemą sujungė 1760 žaidimams skirtų kompiuterių &#8220;Playstation 3&#8243;. Mokslininkų teigimu, šis superkompiuteris gali atlikti 500 trilijonų slankiojo kablelio operacijų per sekundę. Šis projektas buvo pradėtas praėjusiais metais &#8211; apie jį visuomenė [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone size-full wp-image-1274" title="playstations-in-racksjpg-condor_cluster" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/12/playstations-in-racksjpg-condor_cluster.jpg" alt="" width="525" height="350" /></p>
<p>Žaidimų kompiuterių pardavimus prieš Kalėdas skatina ne tik plataus vartojimo rinka, bet ir&#8230; kariškiai. JAV Karinių oro pajėgų mokslinių tyrimų laboratorija (AFRL) į vieną sistemą sujungė 1760 žaidimams skirtų kompiuterių &#8220;Playstation 3&#8243;. Mokslininkų teigimu, šis superkompiuteris gali atlikti 500 trilijonų slankiojo kablelio operacijų per sekundę.</p>
<p>Šis projektas buvo pradėtas praėjusiais metais &#8211; apie jį visuomenė sužinojo iš gandų, jog Pentagonas tuo metu supirkinėjo &#8220;Playstation 3&#8243; kompiuterius. Pirmasis superkompiuterio modelis buvo palyginti &#8220;kuklus&#8221; ir susidėjo iš 336 įrenginių. Pavadinimu &#8220;Condor Cluster&#8221; pramintas masyvas ne tik yra daugiau kaip 5 kartus didesnis, bet taip pat naudoja papildomus 168 grafinius procesorius (GPU) ir 84 serverius. Jais valdomas sistemoje sugeneruojamas duomenų srautas, taip užtikrinant lygiagretų visų sudėtinių komponentų darbą. Bendra masyvo kaina siekia apie 2 milijonus dolerių. AFRL specialistų įvertinimu, tai prilygsta vos 5-10% bendros sumos, kurią tektų sumokėti, norint sukurti analogiško pajėgumo superkompiuterį nuo nulio. Beje, naujovės autoriai teigia, jog visa sistema taip pat vartoja maždaug 10% energijos, kurios prireiktų specializuotam superkompiuteriui maitinti.</p>
<p>Masyve panaudoti senesnio modelio PS3 žaidimų kompiuteriai (jiems būdingi didesni matmenys, kadangi naujesniuose modeliuose nėra galimybės įdiegti &#8220;Linux&#8221; operacinę sistemą. Kaip tik minėtoji operacinė sistema yra esminis komponentas, &#8220;paverčiantis&#8221; žaidimų įrenginius į lanksčiai konfigūruojamus skaičiavimo sistemos mazgus. AFRL planuoja naudoti &#8220;Condor Cluster&#8221; greitam didelės raiškos palydovinių nuotraukų apdorojimui atlikti, radarų funkcionalumui padidinti ir netgi dirbtinio intelekto tyrimams vykdyti.</p>
<p>Šaltinis <em><a href="http://www.technologijos.lt/" target="_blank">www.technologijos.lt</a></em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/12/jav-karines-oro-pajegos-pristate-superkompiuteri-is-1760-playstation-3/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Lietuviškas lazeris pripažintas vienu iš pažangiausių pasaulyje</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/12/lietuviskas-lazeris-pripazintas-vienu-is-pazangiausiu-pasaulyje/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/12/lietuviskas-lazeris-pripazintas-vienu-is-pazangiausiu-pasaulyje/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 02 Dec 2010 13:39:49 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[lazeris]]></category>
		<category><![CDATA[lietuva]]></category>
		<category><![CDATA[straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[technologijos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1254</guid>
		<description><![CDATA[Lietuvos lazerinių technologijų bendrovė „Ekspla“ pateko tarp geriausių moksliniams tyrimams skirtų lazerių kūrėjų. Bendrovės sukurtas lazeris „NT200“ prestižiniuose apdovanojimuose „Prism Awards for Photonics Innovation“ įvertintas kaip vienas iš pažangiausių fotonikos gaminių pasaulyje 2010 m. Tai – pirmas kartas, kai Lietuvos lazerių gamintojas yra nominuotas tokiam tarptautiniam apdovanojimui. „Mediaforma“ išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad dar vienas [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/12/1291200477eksplalazeris1.jpg" alt="" title="1291200477eksplalazeris1" width="580" height="388" class="alignnone size-full wp-image-1255" /></p>
<p>Lietuvos lazerinių technologijų bendrovė „Ekspla“ pateko tarp geriausių moksliniams tyrimams skirtų lazerių kūrėjų. Bendrovės sukurtas lazeris „NT200“ prestižiniuose apdovanojimuose „Prism Awards for Photonics Innovation“ įvertintas kaip vienas iš pažangiausių fotonikos gaminių pasaulyje 2010 m. Tai – pirmas kartas, kai Lietuvos lazerių gamintojas yra nominuotas tokiam tarptautiniam apdovanojimui.</p>
<p>„Mediaforma“ išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad dar vienas naujas „Eksplos“ lazeris yra panaudotas ir vienos Jungtinių Valstijų bendrovės įrenginyje, kuris tarp trijų geriausių gaminių pateko kitoje, itin tiksliems matavimams skirtų fotonikos produktų, nominacijoje.</p>
<p>„Ypatingas dėmesys mūsų naujiems produktams – tai aukštas ne tik mūsų bendrovės, bet ir visos Lietuvos lazerių pramonės ir mokslo įvertinimas. Pasaulinėje šviesos technologijų rinkoje yra didžiulė konkurencija, todėl su didžiųjų šalių kompanijomis sėkmingai varžytis galime tik kurdami unikalius produktus“, – teigia bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas.</p>
<p>Bendrovės „Ekspla“ sukurtą ir gaminamą lazerį „NT200“ ekspertų komisija įvertino kaip vieną iš trijų geriausių mokslui skirtų lazerių. Pasak K. Jasiūno, „NT200“ lazeris yra pirmasis pasaulyje kilohercinis derinamojo bangos ilgio lazeris. „Pasaulinėje rinkoje naujasis lazeris buvo pristatytas 2009 m. ir iš karto sulaukė didelio susidomėjimo tarp užsienio mokslininkų. Jį jau yra įsigiję klientai iš JAV, Japonijos, Šveicarijos, Pietų Korėjos“, – teigia K. Jasiūnas.</p>
<p>Dėl geriausiojo vardo apdovanojimuose lietuvių gaminys varžysis su JAV bendrovės ir Kanados bendrovės kartu su Europos pietų observatorija sukurtais prietaisais.</p>
<p>Apdovanojimais „Prism Awards for Photonics Innovation“ siekiama pagerbti bendroves, sukūrusias inovatyviausias šviesos technologijas ir pažangiausius produktus. Šiais metais vertinimo komisiją sudaro 18 garsių fotonikos ekspertų, tarp jų – mokslininkai iš Mičigano technologijos instituto, JAV oro pajėgų, kitų garsių užsienio mokslo centrų. Baigiamasis apdovanojimų renginys vyks 2011 m. sausį San Franciske (JAV). Jame bus paskelbti geriausi kiekvienos kategorijos produktai.</p>
<p><a href="http://www.15min.lt/" target="_blank"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/12/15min_logo.jpg" alt="" title="15min_logo" width="100" height="39" class="alignnone size-full wp-image-1256" /></a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/12/lietuviskas-lazeris-pripazintas-vienu-is-pazangiausiu-pasaulyje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Mokslininkai sugebėjo sutalpinti milžiniška kiekį duomenų bakterijose.</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/11/mokslininkai-sugebejo-sutalpinti-milziniska-kieki-duomenu-bakterijose/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/11/mokslininkai-sugebejo-sutalpinti-milziniska-kieki-duomenu-bakterijose/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 30 Nov 2010 20:03:49 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[bakterija]]></category>
		<category><![CDATA[technologijos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1243</guid>
		<description><![CDATA[Studentai su dėstytojų pagalba iš Kinijos universiteto, Hong Kongo sugebėjo sutalpinti 1 grame bakterijos 931,322 GB duomenų. Palyginimui 1 grame paprasto hdd telpa apie 4 GB duomenų. Nepaisant milžiniško duomenų kiekio, studentams pavyko integruoti duomenu kodavimą/šifravimą pačiose bakterijose. Projektas : http://2010.igem.org Projekto pristatymas : http://2010.igem.org/files/presentation/Hong_Kong-CUHK.pdf Projekto principas: http://2010.igem.org/Team:Hong_Kong-CUHK/Project_principle]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignnone size-full wp-image-1244" title="e-coli" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/e-coli.jpg" alt="" width="343" height="418" /></p>
<p>Studentai su dėstytojų pagalba iš Kinijos universiteto, Hong Kongo  sugebėjo sutalpinti 1 grame bakterijos 931,322 GB duomenų. Palyginimui 1  grame paprasto hdd telpa apie 4 GB duomenų.</p>
<p>Nepaisant milžiniško duomenų kiekio, studentams pavyko integruoti duomenu kodavimą/šifravimą pačiose bakterijose.</p>
<p>Projektas : <a href="http://2010.igem.org/" target="_blank">http://2010.igem.org</a><br />
Projekto pristatymas : <a href="http://2010.igem.org/files/presentation/Hong_Kong-CUHK.pdf" target="_blank">http://2010.igem.org/files/presentation/Hong_Kong-CUHK.pdf</a><br />
Projekto principas: <a href="http://2010.igem.org/Team:Hong_Kong-CUHK/Project_principle" target="_blank">http://2010.igem.org/Team:Hong_Kong-CUHK/Project_principle</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/11/mokslininkai-sugebejo-sutalpinti-milziniska-kieki-duomenu-bakterijose/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>4</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Naujoji 7-Zip versija gali išskleisti .EXE ir flash failus</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/11/naujoji-7-zip-versija-gali-isskleisti-exe-ir-flash-failus/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/11/naujoji-7-zip-versija-gali-isskleisti-exe-ir-flash-failus/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 29 Nov 2010 17:59:22 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Programos]]></category>
		<category><![CDATA[Windows]]></category>
		<category><![CDATA[flash]]></category>
		<category><![CDATA[programos]]></category>
		<category><![CDATA[windows]]></category>
		<category><![CDATA[zip]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1236</guid>
		<description><![CDATA[Taigi atnaujinimas skirtas tik windows operacinei sistemai &#8220;7-Zip&#8221; &#8211; ji atsinaujino į 9.2 versiją. Programa visdar daro savo paprastą darbą gerai, bet dabar ji taip pat palaiko kaikuriuos EXE, FLV ir SWF failus. Matyti kas yra EXE instaliacijos faile ar iš tinklo nugriebtame flash faile gali būti labai naudinga įprastiniam &#8220;hakeriui&#8221; ir taip pat didelė [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><img class="size-full wp-image-1237    alignnone" title="7zip_unpack" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/7zip_unpack.png" alt="" width="340" height="251" /></p>
<p>Taigi atnaujinimas skirtas tik windows operacinei sistemai &#8220;7-Zip&#8221; &#8211; ji atsinaujino į 9.2 versiją. Programa visdar daro savo paprastą darbą gerai, bet dabar ji taip pat palaiko kaikuriuos EXE, FLV ir SWF failus.</p>
<p>Matyti kas yra EXE instaliacijos faile ar iš tinklo nugriebtame flash faile gali būti labai naudinga įprastiniam &#8220;hakeriui&#8221; ir taip pat didelė pagalba programuotojams. 7-Zip atnaujinimą galima parsisiųsti nemokamai.</p>
<p><a href="http://sourceforge.net/projects/sevenzip/forums/forum/45797/topic/3951676" target="_blank">7-Zip 9.2 atnaujinimas</a></p>
<p><em>www.lifehacker.com</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/11/naujoji-7-zip-versija-gali-isskleisti-exe-ir-flash-failus/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Opera 11 Beta pristatė funkciją &#8220;tab stacking&#8221;</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/11/opera-11-beta-pristate-korteliu-rusiavima-savitam-grupavimui/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/11/opera-11-beta-pristate-korteliu-rusiavima-savitam-grupavimui/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 25 Nov 2010 18:41:57 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Programos]]></category>
		<category><![CDATA[beta]]></category>
		<category><![CDATA[browser]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[opera]]></category>
		<category><![CDATA[programos]]></category>
		<category><![CDATA[soft]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1211</guid>
		<description><![CDATA[Jau turbūt daugelis girdėjo apie Opera Extensions, kurių taip visiems visada trukdavo ir kurių nebuvimas dažnai buvo įvardijamas kaip didžiausias Operos trukumas prieš kitas naršykles. Tačiau aš kalbu apie kitą – apie tai, kad Opera sugebėjo eilinį kartą kai ką nuslėpti per visas alpha versijas ir daugiau ar mažiau nustebinti savo naujovėmis. Manau, į tokias naujovės [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/Opera-11-Beta.jpg" alt="" title="Opera-11-Beta" width="596" height="308" class="alignnone size-full wp-image-1216" /></p>
<p>Jau turbūt daugelis girdėjo apie Opera Extensions, kurių taip visiems visada trukdavo ir kurių nebuvimas dažnai buvo įvardijamas kaip didžiausias Operos trukumas prieš kitas naršykles. Tačiau aš kalbu apie kitą – apie tai, kad Opera sugebėjo eilinį kartą kai ką nuslėpti per visas alpha versijas ir daugiau ar mažiau nustebinti savo naujovėmis. Manau, į tokias naujovės vertėtų atkreipti dėmesį ne tik Operos naudotojams, bet ir kitiems besidomintiems internautams – taip sakant, naudinga žinoti.</p>
<p>Šį kartą kalba eina apie naują Operos tabų funkcionalumą – “tab stacking” (tabų grupavimas). Taip, koks nors Firefox’as jau turbūt dabar turi atitinkamų įskiepių, FireFox 4 turės Tab Candy/Panorama funkcionalumą, o tabus kažkiek grupuoti moka net ir Internet Explorer 8, tačiau tikrai patiko kaip šį funkcionalumą realizavo Opera. Šitoje vietoje galima būtų priminti, kad Opera yra būtent ta naršyklė, kurią galima vadinti tabų “atradėja” naršyklėse – nors tai jau senokai neesmė, bet vis gi.</p>
<p>Kaip viskas tai patogiai veikia – aiškiai ir vaizdžiai parodyta filmuke:</p>
<p><object classid="clsid:d27cdb6e-ae6d-11cf-96b8-444553540000" width="560" height="340" codebase="http://download.macromedia.com/pub/shockwave/cabs/flash/swflash.cab#version=6,0,40,0"><param name="allowFullScreen" value="true" /><param name="allowscriptaccess" value="always" /><param name="src" value="http://www.youtube.com/v/5hqSGGk1YTI?fs=1&amp;hl=en_US" /><param name="allowfullscreen" value="true" /><embed type="application/x-shockwave-flash" width="560" height="340" src="http://www.youtube.com/v/5hqSGGk1YTI?fs=1&amp;hl=en_US" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true"></embed></object></p>
<p>Iš kitų Opera 11 beta naujovių būtų galima išskirti šias:</p>
<ul>
<li><strong>Tabų grupavimas (tab stacking):</strong> dar vienas tabų patobulinimas nuo naršyklių tabų “atradėjų”.</li>
<li><strong>Chrome stiliaus prisegti tabai (Chrome-style pinned tabs):</strong> prisegti tabai susitraukia į mažą tabą, užimantį labai ne daug vietos. Šito funkcionalumo iš pradžių nepastebėjau, nes naudojau ne standartinę Operos temą. Kaip ten bebūtų, seniai šito dalyko laukiau – smulkmena, bet tikrai maloni.</li>
<li><strong>Įskiepiai (extensions):</strong> seniai visais išsvajotas funkcionalumas. Su įskiepiais galima padaryti net ir tekstinių laukų “autocomplete’ą” (tiksliau <a href="https://addons.labs.opera.com/addons/extensions/details/buscomplete/1.41/?display=en" target="_blank">buscomplete’ą</a> – nes pagal autorius “<em>bus is better than auto</em>“). “Autocomplete” – irgi yra vienas tų dalykų, kurio kai kuriems labai trukdavo.</li>
<li><strong>Google paieškos “patarimai” (search suggestions/prediction):</strong> kiek po laiko, bet geriau vėliau negu visai.</li>
<li><strong>Patobulinta adresų juosta:</strong> nieko ypatingo, tiesiog dailus kosmetinis pakeitimas.</li>
<li><strong>Vizualūs pelės gestai (visual mouse gestures):</strong> tikriausiai labiau aktualu tiems, kam gestai yra labai svarbus funkcionalumas, kita vertus – gali praversti ir tiems, kurie nori prie šio funkcionalumo prisipratinti.</li>
</ul>
<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/operagestures.jpg" rel="lightbox[1211]"><img class="alignnone size-medium wp-image-1214" title="operagestures" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/operagestures-300x256.jpg" alt="" width="300" height="256" /></a></p>
<ul>
<li><strong>Flash ir kitų papildimų rankinis paleidimas (plug-ins on demand):</strong> naudinga funkcija taupant tinklo ar kompiuterio resursus.</li>
<li><strong>..Ir kitokie įprasti dalykai kaip:</strong> patobulinta greitaveika, patobulintas HTML5 palaikymas, greitesnis instaliatorius.</li>
</ul>
<p><a href="http://www.opera.com/browser/download/?ver=11.00b1" target="_blank"><img title="Download Opera 11 beta" src="http://www.callia.lt/wp-content/uploads/2010/11/operadownload.jpg" alt="" width="266" height="78" /></a></p>
<p>Šaltiniai: <em><a href="http://lifehacker.com/" target="_blank">www.lifehacker.com</a>, <a href="http://www.callia.lt/" target="_blank">www.callia.lt</a></em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/11/opera-11-beta-pristate-korteliu-rusiavima-savitam-grupavimui/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->