Abu žaidimai vis dar Beta stadijoje ir visdar jų aprašymuose nematyti, palaikomų naujų sistemų. Tačiau juos galite parsisiūsti ir žaisti per Steam klientą. Ieškodami šių žaidimų nepaymėkite filtre Linux arba OS X operacinių sistemų, nes kitaip žaidimų jums nepavyks surasti.

• programinė įrangos paketas bus programos pavadinimu ir piktograma
• paketai bus grupuojami

Programos, įrašytos į telefoną, veikiantį su Google Android programa, surenka telefone esančią informaciją: kontaktus, tekstines žinutes, skambučių įrašus, naršymo istoriją ir visa tai išsiunčia į nuotolinį serverį. Visas procesas, vykstantis nuo programos įrašymo iki duomenų vagystės, užtrunka mažiau nei 60 sekundžių.

Programos kūrėjas, kuris išleido kompiuterinius įrankius (pavadintus Android.Spyware.GoneSixty.Gen), sakė, kad jis tai padarė tik tyrimo tikslais, tačiau tai tik laiko klausimas, kada iršią programą kibernetiniai nusikaltėliai pradės naudoti kibernetiniams išpuoliams, juolab, kad pastarąsias duomenis vagiančias programas labai lengva naudoti.

Viskas, ką reikia padaryti, tai įrašyti aukos telefone vieną iš programų, įjungti ją ir įsiminti 5 skaitmenų kodą.

Norėdamas gauti prieigą prie vogtų duomenų, nusikaltėlis turėtų nukeliauti į programos kūrėjo tinklalapį (dėl saugumo priežasčių kūrėjas ir programos neįvardijami), įvesti kodą ir sumokėti 5 USD mokestį. Tai padarius, į nusikaltėlio rankas patektų visi duomenys.

Šios pavojingos įsilaužimo į išmaniuosius telefonus programos taip pat gali būti panaudotos prisijungimui prie įmonių duomenų, esančių jų telefonuose. Tokia programa gali sužlugdyti visą įmonės verslą.

Norint apsisaugoti nuo šio konkretaus nusikaltimo, nepakaks „pasikliauti tik blaiviu protu“, kas dažnai padeda išvengti tapatybės vagystės. Šiuo atveju telefoną reikėtų naudoti tik patiems, laikyti jį prie savęs ir jokiu būdu nepalikti jo be priežiūros ir nesaugoti telefone svarbios informacijos. Be to, tai rodo, kaip svarbu savo mobiliajame telefone turėti patikimą antivirusinę programą.
kibererdve.lt

Kaip teigia portalas “GameInformer”, šį kartą “Microsoft” parengė net labai svarų argumentą. Jie skelbia, jog būsimoji operacinė sistema “Windows 8″ gebės paleisti konsolei Xbox 360 skirtus žaidmus.

Tačiau tai nebus prieinama kiekvienam. Pasak šaltinio, norintieji pažaisti konsolei išleistą žaidimą asmeniniame kompiuteryje turės būti užsisakę atitinkamą paslaugą. Nesunku suprasti, jog tai gali kainuoti papildomai.

Galbūt visa tai tiesa? Juk prieš mėnesį “Microsoft” oficialiai pranešė, jog sistema “Xbox Live” bus įdiegta į “Windows 8″ operacinę sistemą, kurią ketinama išleisti kitais metais.

Šaltiniai:
Insideris.com; Games.lt

Virusas sugeba prasmukti pro apsaugos sistemas ir pasislepia antivirusinių programų retai tikrinamose vietose. Jį sunku ne tik rasti, bet ir išnaikinti.

Kenkėjiška programa aktyvuojama operacinei sistemai dar nespėjus pilnai užsikrauti. Šis užkrėstų kompiuterių tinklas valdomas internetu, naudojant specialią koduotę. Būtent dėl to jį sunku susekti ir išjungti.

TDL-4 kūrėjai sukūrė savo kodavimo sistemą, todėl antivirusinės programos negali patikrinti, kokius duomenis siunčia ir gauna užkrėstas kompiuteris, nes jie būna užšifruoti. Be to, instrukcijos kenkėjiškai programai siunčiamos ne iš centralizuotos sistemos, o naudojant „peer-to-peer“ tinklą.

Moderniausias virusas

„Kaspersky Labs“ saugumo ekspertai Sergejus Golovanovas ir Igoris Soumenkovas teigia, jog TDL-4 yra šiuo metu „moderniausia grėsmė“ kompiuterių vartotojams.

„TDL savininkai bando sukurti nesunaikinamą „botnet“ tinklą, kuris yra apsaugotas nuo atakų, varžovų ir antivirusinių programų“, – teigia jie.

„Botnet“ yra virusu užkrėstų kompiuterių tinklas, kurį nuotoliniu būdu gali valdyti programišiai. Pasinaudojant šiais tinklais dažnai vagiama asmeninė vartotojų informacija, jie taip pat naudojami nepageidaujamų el. laiškų (angl. spam) siuntimui bei programišių atakoms įgyvendinti.

TDL virusai aktyviausiai platinami per pornografijos ir „piratinę“ produkciją (nemokamus filmus, muziką, programinę įrangą ir kt.) siūlančius tinklalapius, taip pat jų randama svetainėse, kurios leidžia vartotojams saugoti vaizdo įrašus ir nuotraukas.

Didžioji dalis TDL užkrėstų kompiuterių yra JAV (28 proc.), nemažai jų yra Indijoje (7 proc.), Didžiojoje Britanijoje (5 proc.), Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje (po 3 proc.).

Šaltinis: 15min

Google paskelbė, jog visi norintys naudotis jų internetinėmis paslaugomis turės atsinaujinti interneto naršyklę. Toks sprendimas priimtas norint integruoti naujas funkcijas, kurių senosios žiniaatinklių naršyklių programos versijos nepalaiko.

Atnaujinus Google Internet Explorer 7, Mozilla Firefox 3.5, Safari 3 bei senesniųjų versijų savininkai negalės naudotis šia svetaine. Šie pakeitimai įsigalės nuo rugpjūčio mėnesio. Pripažinkime, jog atsinaujinti naršyklę užtruks vos kelias minutes tad tai didesnių nepatogumų tikrai nesukels.

Šaltinis: games.lt

Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų bei negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Bet dabartinės kartos kompiuteriai naudojami yra ne tik skaičiavimui, bet ir pramogoms, darbui…

Kam ankščiau ir dabar naudojame kompiuterį?

Ankščiau tai buvo tik skaičiavimo mašina, bet maždaug po 40 metų viskas pasikeitė ir tai viskas į gerąją pusę. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra pritaikyti ne tik skaičiuoti bet ir su juo mes galime žaisti kompiuterinius žaidimus, kurti grafinius elementus, programuoti programas(žaidimus), rašome įvairius darbus, ieškome informacijos ir daug kitų veiksmų. Tačiau čia tik maža dalelyte ką su juo mes darome. Prieš 25m., beveik niekas apie toki daiktą nebūtų pasvajojęs. O dabar beveik kiekvienas gali turėti kompiuterį. Dauguma be jo negali išsiversti ypač programuotojai, žurnalistai rašantys straipsnius, bei visų sričių mokslininkai. Šiuo metų kompiuteriai vaidina labai didelį vaidmenį mūsų pasaulyje. Kuo tolyn tuo didesnių žingsniu tobulėja kompiuteriai. Ar jūs prieš 5-7m., būtumėte pagalvoję apie HDD 1TB? Nemanau, tai tikrai yra didelis kiekis.

Internetas

Tai yra pats didžiausias globalinis tinklas kuris mums yra tikrai svarbus. Mes surandame informaciją, sklinda greičiau žinios, galime bendrauti per įvairias programas su kitame žemyne esančiais giminaičiais, mokytis nuotolinių būdų ir daug kitų veiksmų galime atlikti. Bet čia žmonės bendraudami gali apsimesti kuo tik nori. Ir čia slypi daug pavojų, ne tik kompiuterinių virusų, bet ir realių žmonių kurie gali atlikti nusikaltimą.
Ant ko stovi internetas? Internetas stovi ant serverių kuriuose yra talpinamos internetinės svetainės. Kiekvienas atskiras serveris turi atskirą IP tai 4 taškais atskirti skaičiai iki 255 IPv4 standarto, bet greitu metu bus pradėtas naudoti IPv6, nes neužtenka IP adresų kiekvienam kompiuteriui. Kiekvienam IP adresui yra priskiriamas domenas trumpas adresas pvz.: *.lt, *.com, *.net ir t.t., bet galime svetaine pasiekti ir per IP adresą tačiau vartotojams domenas patogesnis bet aišku būna ir subdomenų pvz.: *.adresas.lt. Kasdien internetinių svetainių kiekis auga internete. Šiuo metu populiariausia kalba internete yra anglų, tačiau yra prognozuojama, kad kinų kalba aplenks ir ją. Kol kas dauguma internetinių svetainių yra sukurtos su PHP programavimo kalbą.

Programavimo kalbos

Kompiuterinės programos yra kuriamos su programavimo kalbomis, tokiomis kaip C#/C/C++ tai vienos iš galingiausių ir sudėtingiausių programavimo kalbų kuriomis yra kuriamos programos pvz.: operacinės sistemos(OS), antivirusinės, žaidimai ir kt. Bet šiuo metu internetinės svetainės yra kuriamos su kol kas populiariausia programavimo kalba PHP. Bet kai kurie programuotojai ją laiko skriptingo kalba.

Keletas svarbesnių kompiuterio plėtros momentų

1960m. – Išleista pirmoji struktūrizuota, procedūrinė programavimo kalba Algol.
1960m. – Sukurtas pirmasis kompiliatorių generatorius.
1963m. – Sukurta pirmoji pelė.
1965m. – Advanced Research Projects Agency sukūrė paketų komutavimą. Tai leido pradėti kompiuterių tinklų kūrimą. Pirmasis kompiuterių ryšio užmezgimas įvyko 1969 m. lapkričio 21 d. tarp Stanford ir UCLA.
1965m. – Control Data Corporation sukūrė pirmąjį superkompiuterį CDC 6600.
1970m. – Intel firma sukūrė pirmąją RAM mikroschemą. Ji buvo pavadinta 1103 ir turėjo 1 K-bito (1024 bitų) talpą.
1971m. – Ray Tomlinson sukūrė pirmąją programą, kurios pagalba galima buvo persiųsti email pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.
1972m. – Buvo užmegstas pirmasis tarptautinis ARPANET ryšys. ARPANET vėliau tapo Interneto tinklu.
1973m. – Sukurtas Ethernet tinklas, kuris tapo populiariu tinklu, leidžiančiu sujungti asmeninius ir kitus kompiuterius tarpusavyje ir kuris leido šiems kompiuteriams tarpusavyje dalintis duomenimis bei įrenginiais, pavyzdžiui, spausdintuvais. Šiuo būdu tarpusavyje sujungti kompiuteriai sudaro LAN tinklą.
1975m. – Įkurta „Microsoft“ firma.
1979m. – Buvo išrastas kompaktinis diskas.
1983m. – Daugiau nei 10 milijonų kompiuterių naudojosi JAV.
1986m. – Daugiau nei 30 milijonų kompiuterių yra naudojamos JAV.
1985m. – Lapkričio 20 d., „Microsoft“ išleidžia pirmąją operacine sistema „Windows 1.0“. Nebereikia įvedinėti MS‑DOS komandų.
1975-darbartis. – „Microsoft“ operacinės sistema „Windows“ yra populiariausia pasaulyje.

Kompiuteriuose tykantis pavojai

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programą, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

TOP3 daugiausia padare žalos virusai:

Code Red (2001)
Apytiksliai nuostoliai $ 2.6 bilijonai.

Tinklo kirminas Code Red, besinaudodamas web serverio Microsoft IIS saugumo spraga, internete pradėjo intensyviai plisti 2001 m. liepos 13 d. Įdomiausia, jog Microsoft kompanija liepos viduryje išleido atnaujinimus, panaikinančius saugumo spragą, tačiau tai viruso nesustabdė. Kinijoje sukurtas virusas suprogramuotas maksimaliai žalai – jis aktyviai ieškojo kitų pažeidžiamų sistemų ir taip stengėsi užkrėsti maksimalų kiekį serverių. Nustatytą dieną turėjo prasidėti didžiulė DOS ataka pagal nurodytus IP adresus, į kuriuos įtraukti buvo ir JAV vyriausybės kompiuteriai. Mažiau nei per savaitę virusas užkrėtė apie 400 tūkst. serverių.

ILOVEYOU (2000)
Apytiksliai nuostoliai $10-15 mlrd.

Taip pat žinomas kaip Loveletter ir The Love Bug. Šis Visual Basic kalba parašytas skriptas nusitaikė į vieną iš pagrindinių žmogiškų savybių: norą būti mylimam. Pirmą kartą virusas aptiktas Hongonge 2000 m gegužės 3 dieną. Programa plito elektroniniu paštu – laiško pavadinimas skambėjo “Aš tave myliu”, o viduje prisegtas priedas su dvigubu plėtiniu .txt.vbs. Virusas plito taip pat, kaip ir Melissa – išsiuntinėdavo savo kopijas adresatams, įrašytiems į Microsoft Outlook adresų knygą. Užkrėstame kompiuteryje programa surasdavo vartotojų loginus ir slaptažodžius ir juos išsiųsdavo viruso kūrėjui. Tarp kitko, viruso autorius buvo surastas – tai buvo Filipinų pilietis. Tačiau jis taip ir nebuvo nubaustas, nes Filipinų įstatymai nenumatė atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Sobig.F (2003)
Apytiksliai nuostoliai $ 5-10 mlrd., daugiau nei 1 mln užkrėstų kompiuterių visame pasaulyje.

Sobig viruso epidemija prasidėjo iškart po Blaster viruso atakų. Rugpjūčio mėnuo tapo labiau sunkesniu tiek antivirusinėms kompanijoms, tiek ir paprastiems kompiuterių naudotojams. Modifikacija Sobig.F buvo labiausiai pavojinga. Internete ji pasirodė rugpjūčio 19 d. ir iš kart sumušė visus rekordus (vėliau ją aplenkė MyDoom) – per 24 val. užkrėsti daugiau nei 1 mln. kompiuterių. Virusas plito tradiciniu keliu – elektroniniu paštu per prisegtą priedą. Šiuo atveju priedai turėjo plėtinį .pif. Įdomiausia, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. virusas pats deziaktyvavosi ir daugiau nekėlė jokio pavojaus. Nežiūrint to, Microsoft paskelbė $250 tūkst. premiją už autoriaus galvą, tačiau kol kas jo dar niekas nerado.

Manau trumpai, aiškiai ir įdomiai, apžvelgiau aš visą kompiuterio erą, bent dalele jos tikrai. Gero ir malonaus skaitymo!

Šaltinis: SkaitykIT , dromey.us.lt

Socialinis tinklapis „Facebook“, nepaisant duomenų slaptumo ekspertų, vartotojų ir net JAV Kongreso narių kritikos, ketina suteikti galimybę trečiųjų šalių gamintojams ir internetiniams puslapiams gauti vartotojų namų adresus ir telefono numerius, rašo „The Huffington Post“.

Apie naująją savo politiką „Facebook“ tyliai pranešė patalpindami žinutę savo tinkliaraštyje. Kompanija taip pat pranešė svarstanti uždrausti asmenims, jaunesniems nei 18 metų, uždrausti dalintis savo asmenine informacija su trečiosiomis šalimis. Tokie „Facebook“ planai atnaujinti galimybę trečiųjų šalių internetiniams puslapiams pasiekti socialinio tinklapio vartotojų adresus bei telefono numerius dar kartą pabrėžia abejotiną kompanijos politiką, skatinančią vartotojus liberaliai dalintis savo asmeniniais duomenimis.

Ekspertai mano, kad tokia „Facebook“ politika padidintų grėsmę vartotojams tapti sukčių ir tapatybės vagių aukomis. „Sukčiai gali įsikūnyti į vartotoją, jei jie turi jo telefono numerį“, – sako Carnegie Mellon kompiuterinių mokslų mokyklos profesorius Normanas Sadehas–Koniecpolis. Jo teigimu, mūsų yra prašoma pateikti savo telefono numerį, tačiau nepasakoma, kas bus daroma su šia informacija. „Kitaip tariant, mes nežinome, su kuo turime reikalą“, – teigia profesorius.

Kiti ekspertai yra susirūpinę, kad asmenims, kurie sutinka pasidalinti savo informacija, teigiama, jog ji bus pasiekiama tik jo draugams, tačiau vėliau asmeniniai duomenys gali tapti prieinami ir tretiesiems asmenims.

Ekonomika.lt

Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau.

Kainos skirtumai

Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę kainą. Dalis kompanijų tai daro kaip reklamos gudrybę, siekdamos privilioti daugiau klientų, tačiau yra atvejų, kur kaina tiesiog atspindi šalies pragyvenimo lygį. Pvz., pridėtinės išlaidos yra žymiai mažesnės Indijoje ar Pakistane, o tai reiškia, kad interneto prieglobos paslaugos gali būti siūlomos už mažesnę kainą.

Yra nepaprastai sudėtinga rasti tinkamus paslaugos tiekėjus, kai pagrindinis kriterijus yra paslaugos kaina. Žemos kainos gali vilioti, tačiau visada išlieka paslaugos kokybės klausimas. Internete yra galimybė pasiskaityti apžvalgas arba kitų žmonių nuomones, tačiau niekada nedarykite sprendimo apie paslaugas neatsižvelgę į keletą punktų.

Vieta

Panašiai kaip ir nekilnojamajam turtui, labai svarbu yra vieta, kur randasi serveris. Kuo serveris arčiau jūsų šalies, tuo greitesnis svetainės pasikrovimo laikas. Net ir virtualiame pasaulyje fizinis atstumas gali turėti labai didelę įtaką.

Techninė pagalba

Dauguma kompanijų, turinčių galimybę priimti klientus iš užsienio, turi gerai apmokytus konsultantus, kurie užsienio klientus visada laiko didesniu prioritetu. Patartina atsižvelgti ir į laiko skirtumą tarp šalių, nes vystant internetinį projektą ir turint didžiulį laiko skirtumą bus sudėtinga susisiekti su techniniu skyriumi.

Pabaigai norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad svarbu suprasti vieną dalyką: jei talpinate nedidelę svetainę, arba svetainę, kurios informacija skirta tik jūsų šalies gyventojams, apie hostingą užsienyje neapsimoka net galvoti.

Autorius: VIPP HOST

“Google” panašu pasidavė pramogų industrijos atstovų (MPAA ir RIAA) spaudimui ir dabar šis populiariausias pasaulyje internetinės paieškos variklis aktyviai cenzūruoja paieškos užklausas, į kurias įeina tokie terminai, kaip “BitTorrent”, “torrent”, “utorrent”, “RapidShare” ar “Megaupload”.