<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kernel.lt &#187; Internetas</title>
	<atom:link href="http://kernel.lt/it/internetas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://kernel.lt</link>
	<description>Kompiuterijos ir kitos IT naujienos</description>
	<lastBuildDate>Sun, 03 Feb 2013 20:17:07 +0000</lastBuildDate>
	<language>en-US</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.5.1</generator>
		<item>
		<title>IVPK nepatenkino LANVA prašymo blokuoti prieigą prie „Linkomanijos“</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/07/ivpk-nepatenkino-lanva-prasymo-blokuoti-prieiga-prie-%e2%80%9elinkomanijos%e2%80%9c/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/07/ivpk-nepatenkino-lanva-prasymo-blokuoti-prieiga-prie-%e2%80%9elinkomanijos%e2%80%9c/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 12 Jul 2011 17:40:27 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[IVPK]]></category>
		<category><![CDATA[lanva]]></category>
		<category><![CDATA[linkomanija]]></category>
		<category><![CDATA[prašymas blokuoti]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1584</guid>
		<description><![CDATA[Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos priėmė sprendimą netenkinti Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) prašymo blokuoti prieigą prie interneto svetainės Linkomanija.net. Anot IVPK, tokį sprendimą gali priimti tik teismas. LANVA prašė, kad komitetas įpareigotų Lietuvoje veikiančius interneto paslaugų tiekėjus užblokuoti prieigą prie šios „torrent“ svetainės, esą joje vykdomi autorių ir gretutinių teisių pažeidimai, [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/07/linkomanija-logotipas2.jpg" rel="lightbox[1584]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/07/linkomanija-logotipas2.jpg" alt="" title="linkomanija-logotipas2" width="190" height="102" class="alignnone size-full wp-image-1585" /></a><br />
<strong>Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos priėmė sprendimą netenkinti Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) prašymo blokuoti prieigą prie interneto svetainės Linkomanija.net. Anot IVPK, tokį sprendimą gali priimti tik teismas.</strong><br />
LANVA prašė, kad komitetas įpareigotų Lietuvoje veikiančius interneto paslaugų tiekėjus užblokuoti prieigą prie šios „torrent“ svetainės, esą joje vykdomi autorių ir gretutinių teisių pažeidimai, „kurie pažeidžia UAB „ACME“, UAB „Prioro įrašų grupė“, UAB „Forum cinemas&#8221; ir kitų gamintojų autorines ir gretutines teises.</p>
<p>Į IVPK asociacija kreipėsi šių metų pradžioje.</p>
<p>Išnagrinėjęs papildomą informaciją ir dokumentaciją, IVPK priiėmė sprendimą netenkinti LANVA prašymo. Komitetas pranešė, jog priimdamas sprendimą vadovavosi šiomis nuostatomis:</p>
<p>    Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ ir kad teisingumą nustato ir asmenų teisių pažeidimo klausimus šalyje sprendžia teismai;<br />
    Įpareigojus šalies interneto paslaugų tiekėjus filtruoti vartotojų persiunčiamus duomenis ar blokuoti prieigą, interneto tiekėjai pradėtų rinkti apie savo vartotojus papildomą informaciją, kurios jie nerenka šiuo metu ir nėra įgalioti jos rinkti pagal įstatymus;<br />
    Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad IVPK „turi teisę savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant informacinės visuomenės paslaugas“. Į šioje dalyje nurodomų subjektų sąrašą patenka interneto paslaugų tiekėjai, bet įstatyme nėra apibrėžta, kaip turi būti suprantama sąvoka „pažeidimas“. Taip pat nėra reglamentuota, kokių veiksmų IVPK gali įpareigoti imtis interneto paslaugos tiekėją ir kokia procedūra turėtų būti atliekama;<br />
    Priimant sprendimą dėl interneto svetainės blokavimo būtina įvertinti tokio sprendimo santykį su žodžio laisvės, saviraiškos laisvės, privatumo apsaugos suvaržymais, būtina įsitikinti, kad neteisėtas turinys daro didesnę žalą negu kad žala, kurią visuomenė patirs dėl legalaus turinio, esančio numatomoje blokuoti svetainėje, nepasiekiamumo. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“). Taip pat būtina ekspertiniu būdu įvertinti, kokios priemonės geriausiai/efektyviausiai pasiektų reikiamų tikslų, kurios šalies sąskaita sprendimas blokuoti tam tikrą interneto svetainę turėtų būti įgyvendintas. To atlikti be visų suinteresuotų šalių išklausymo ir skaidraus, bešališko proceso neįmanoma.</p>
<p>Anot IVPK, vadovaujantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, komitetas negali įpareigoti interneto paslaugų teikėjų nutraukti prieigą prie „Linkomanijos“. Įstatyme IVPK suteikti įgaliojimai negali būti taikomi interneto svetainei blokuoti, nustatant neriboto galiojimo, daugkartinio taikymo įpareigojimą, nes toks įpareigojimas galimai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 109 straipsnių nuostatų.<br />
IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas pažymi, kad užsienio šalyse priimta praktika, kai sprendimus dėl interneto tinklalapių blokavimo priima teismas.</p>
<p>„Sprendimus dėl prieigos šalies gyventojams prie tinklalapio PirateBay.org blokavimo teismai priėmė Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tiesa, teismo sprendimų vykdymas ne visur vyko sklandžiai. Pavyzdžiui, jau pirmąją dieną po šios svetainės užblokavimo Italijoje, atsirado būdas, kaip apeiti šį draudimą, o šalies vartotojų, besikreipiančių į tinklalapį, skaičius išaugo. Visiškai aišku, kad nelegalaus turinio sklaidos mažėjimą internete gali stabdyti tik sistemingos, aiškiai įstatymais apibrėžtos ir šalių pripažįstamos kaip tinkamos ir efektyvios priemonės, tarp kurių – vartotojų švietimas, legalaus turinio prieinamumo didinimas“, – teigė R.Kalinauskas.</p>
<p>Komitetas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ir tai, kad LANVA yra surinkusi iš esmės visus reikiamus įrodymus, siūlo asociacijai su prašymu uždrausti prieigą Lietuvos Respublikos teritorijoje prie neskelbtinos informacijos tinklalapyje www.linkomanija.net kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o IVPK ir toliau bendradarbiautų su LANVA, kiek tai galėtų daryti pagal jam suteiktus įgaliojimus.</p>
<p>Papildyta 16.29 val.: Sprendimas nustebino ir nuvylė</p>
<p>LANVA pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius teigė, jog komiteto sprendimas jį ir asociacijos narius nustebino ir nuvylė. Anot jo, komitetui yra suteikti visi reikiami įgaliojimai, reikėjo tik valios veikti, tačiau būtent jos pritrūko.</p>
<p>„Susitikimų buvo daug tiek su IVPK, interneto paslaugų tiekėjais, policijos atstovais, kriminalistais. Paskutinio susitikimo metu, maždaug prieš keturis mėnesius, IVPK atstovai buvo išsakę preliminarią poziciją, kad kažką daryti reikia ir nieko nedaryti yra blogai. Tarsi pažadėjo, kad bent jau per DNS stotis blokuoti tinklalapį jie imsis. Mūsų visi nariai tikėjosi, kad pagaliau internetas bus kontroliuojamas, kad Vyriausybės institucijos imsis veiksmų ir užtikrins skaidrią veiklą interneto erdvėje, kad legaliu intelektinės nuosavybės platinimu užsiimantys subjektai turės Vyriausybės institucijų palaikymą. Tačiau matome, kad atsitiko priešingai. IVPK, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, nesiima visiškai jokių veiksmų. Šis jų sprendimas mus labai nustebino“, – kalbėjo LANVA atstovas.</p>
<p>DNS stotys – tai domenų vardų struktūros tarnybinės stotys, keičiančios vartotojų įvestus „raidinius“ svetainių adresus (pvz., Puslapis.lt) į skaitinius IP adresus, o pagal jį atrandama ieškoma svetainė.</p>
<p>V.Simanavičius teigė, kad asociacijos nariai dar svarstys, ar kreiptis į teismą dėl „Linkomanijos“ blokavimo, kadangi reikiami įrodymai jau yra surinkti.</p>
<p>Interneto paslaugų tiekėjai oficialiai laikosi pozicijos, kad prieigos prie interneto tinklalapių blokavimas yra tolygus cenzūrai. „Mes ir toliau manome, kad interneto cenzūra Lietuvoje neturėtų būti įgyvendinama. Pasaulinė praktika rodo, kad net ir ėmusis priemonių prieš pavienes interneto svetaines, turinio platintojai sugalvoja kitų, dažniausiai efektyvesnių, platinimo būdų. Tad išeičių reiktų ieškoti kuriant naujus turinio kūrimo ir platinimo verslo modelius, kurie nebeskatintų ieškoti būdų nelegaliai dalintis turiniu“, – teigė telekomunikacijų kompanijos TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.</p>
<p>Šaltinis <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/ivpk-nepatenkino-lanva-prasymo-blokuoti-prieiga-prie-linkomanijos-51-159794">15min.lt</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/07/ivpk-nepatenkino-lanva-prasymo-blokuoti-prieiga-prie-%e2%80%9elinkomanijos%e2%80%9c/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Milijonai nauju virusu užkrėstų kompiuterių sujungti į „nesunaikinamą“ zombių tinklą</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/07/milijonai-nauju-virusu-uzkrestu-kompiuteriu-sujungti-i-%e2%80%9enesunaikinama%e2%80%9c-zombiu-tinkla/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/07/milijonai-nauju-virusu-uzkrestu-kompiuteriu-sujungti-i-%e2%80%9enesunaikinama%e2%80%9c-zombiu-tinkla/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 03 Jul 2011 06:44:43 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Windows]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuteriai]]></category>
		<category><![CDATA[Nesunaikinas]]></category>
		<category><![CDATA[tinlas]]></category>
		<category><![CDATA[užkrėsti]]></category>
		<category><![CDATA[zombiu]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1575</guid>
		<description><![CDATA[Kompiuterių saugumo ekspertai teigia aptikę milžinišką, kone „nesunaikinamą“ virusu užkrėstų kompiuterių tinklą. Daugiau nei 4 mln. vartotojų nė nežino, jog gali būti sekami. Virusu užkrėstų kompiuterių-zombių tinklą (angl. botnet), pavadinimu TDL, sudaro kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema. Per pastaruosius tris mėnesius nauju – ketvirtosios kartos TDL virusu – buvo užkrėsta per 4,5 mln. kompiuterių, praneša [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/07/botnet.jpg" rel="lightbox[1575]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/07/botnet.jpg" alt="" title="botnet" width="260" height="216" class="alignnone size-full wp-image-1577" /></a><br />
<strong>Kompiuterių saugumo ekspertai teigia aptikę milžinišką, kone „nesunaikinamą“ virusu užkrėstų kompiuterių tinklą. Daugiau nei 4 mln. vartotojų nė nežino, jog gali būti sekami. </strong><br />
Virusu užkrėstų kompiuterių-zombių tinklą (angl. botnet), pavadinimu TDL, sudaro kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema. Per pastaruosius tris mėnesius nauju – ketvirtosios kartos TDL virusu – buvo užkrėsta per 4,5 mln. kompiuterių, praneša BBC.</p>
<p>Virusas sugeba prasmukti pro apsaugos sistemas ir pasislepia antivirusinių programų retai tikrinamose vietose. Jį sunku ne tik rasti, bet ir išnaikinti.</p>
<p>Kenkėjiška programa aktyvuojama operacinei sistemai dar nespėjus pilnai užsikrauti. Šis užkrėstų kompiuterių tinklas valdomas internetu, naudojant specialią koduotę. Būtent dėl to jį sunku susekti ir išjungti.</p>
<p>TDL-4 kūrėjai sukūrė savo kodavimo sistemą, todėl antivirusinės programos negali patikrinti, kokius duomenis siunčia ir gauna užkrėstas kompiuteris, nes jie būna užšifruoti. Be to, instrukcijos kenkėjiškai programai siunčiamos ne iš centralizuotos sistemos, o naudojant „peer-to-peer“ tinklą.</p>
<p>Moderniausias virusas</p>
<p>„Kaspersky Labs“ saugumo ekspertai Sergejus Golovanovas ir Igoris Soumenkovas teigia, jog TDL-4 yra šiuo metu „moderniausia grėsmė“ kompiuterių vartotojams.</p>
<p>„TDL savininkai bando sukurti nesunaikinamą „botnet“ tinklą, kuris yra apsaugotas nuo atakų, varžovų ir antivirusinių programų“, – teigia jie.</p>
<p>„Botnet“ yra virusu užkrėstų kompiuterių tinklas, kurį nuotoliniu būdu gali valdyti programišiai. Pasinaudojant šiais tinklais dažnai vagiama asmeninė vartotojų informacija, jie taip pat naudojami nepageidaujamų el. laiškų (angl. spam) siuntimui bei programišių atakoms įgyvendinti.</p>
<p>TDL virusai aktyviausiai platinami per pornografijos ir „piratinę“ produkciją (nemokamus filmus, muziką, programinę įrangą ir kt.) siūlančius tinklalapius, taip pat jų randama svetainėse, kurios leidžia vartotojams saugoti vaizdo įrašus ir nuotraukas.</p>
<p>Didžioji dalis TDL užkrėstų kompiuterių yra JAV (28 proc.), nemažai jų yra Indijoje (7 proc.), Didžiojoje Britanijoje (5 proc.), Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje (po 3 proc.). </p>
<p>Šaltinis: <a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/milijonai-nauju-virusu-uzkrestu-kompiuteriu-sujungti-i-nesunaikinama-zombiu-tinkla-51-158322">15min</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/07/milijonai-nauju-virusu-uzkrestu-kompiuteriu-sujungti-i-%e2%80%9enesunaikinama%e2%80%9c-zombiu-tinkla/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>5</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Norintys naudotis Google turės atsinaujinti naršyklę</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/06/norintys-naudotis-google-tures-atsinaujinti-narsykle/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/06/norintys-naudotis-google-tures-atsinaujinti-narsykle/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 10 Jun 2011 07:26:33 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[atsinaujinti]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[naršykles]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1563</guid>
		<description><![CDATA[Google paskelbė, jog visi norintys naudotis jų internetinėmis paslaugomis turės atsinaujinti interneto naršyklę. Toks sprendimas priimtas norint integruoti naujas funkcijas, kurių senosios žiniaatinklių naršyklių programos versijos nepalaiko. Atnaujinus Google Internet Explorer 7, Mozilla Firefox 3.5, Safari 3 bei senesniųjų versijų savininkai negalės naudotis šia svetaine. Šie pakeitimai įsigalės nuo rugpjūčio mėnesio. Pripažinkime, jog atsinaujinti naršyklę [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/06/google-inc.jpg" rel="lightbox[1563]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/06/google-inc-300x213.jpg" alt="" title="google-inc" width="300" height="213" class="alignnone size-medium wp-image-1564" /></a></p>
<p>Google paskelbė, jog visi norintys naudotis jų internetinėmis paslaugomis turės atsinaujinti interneto naršyklę. Toks sprendimas priimtas norint integruoti naujas funkcijas, kurių senosios žiniaatinklių naršyklių programos versijos nepalaiko.</p>
<p>Atnaujinus Google Internet Explorer 7, Mozilla Firefox 3.5, Safari 3 bei senesniųjų versijų savininkai negalės naudotis šia svetaine. Šie pakeitimai įsigalės nuo rugpjūčio mėnesio. Pripažinkime, jog atsinaujinti naršyklę užtruks vos kelias  minutes tad tai didesnių nepatogumų tikrai nesukels.</p>
<p>Šaltinis: <a href="http://www.games.lt/g/news.full/24927">games.lt</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/06/norintys-naudotis-google-tures-atsinaujinti-narsykle/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kompiuterių era</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/05/kompiuteriu-era/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/05/kompiuteriu-era/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 21 May 2011 09:30:19 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Microsoft]]></category>
		<category><![CDATA[Statistikos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[kompiuterių era]]></category>
		<category><![CDATA[Programavimo kalbos]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1551</guid>
		<description><![CDATA[Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų bei negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Bet dabartinės kartos kompiuteriai naudojami yra ne tik skaičiavimui, bet ir pramogoms, darbui… Kam ankščiau ir dabar naudojame kompiuterį? Ankščiau tai buvo tik skaičiavimo mašina, bet maždaug po 40 [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/05/kompiuteriu_era.png" rel="lightbox[1551]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/05/kompiuteriu_era.png" alt="" title="kompiuteriu_era" width="249" height="188" class="alignnone size-full wp-image-1552" /></a></p>
<p>Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų bei negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Bet dabartinės kartos kompiuteriai naudojami yra ne tik skaičiavimui, bet ir pramogoms, darbui…</p>
<p><strong>Kam ankščiau ir dabar naudojame kompiuterį?</strong></p>
<p>Ankščiau tai buvo tik skaičiavimo mašina, bet maždaug po 40 metų viskas pasikeitė ir tai viskas į gerąją pusę. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra pritaikyti ne tik skaičiuoti bet ir su juo mes galime žaisti kompiuterinius žaidimus, kurti grafinius elementus, programuoti programas(žaidimus), rašome įvairius darbus, ieškome informacijos ir daug kitų veiksmų. Tačiau čia tik maža dalelyte ką su juo mes darome. Prieš 25m., beveik niekas apie toki daiktą nebūtų pasvajojęs. O dabar beveik kiekvienas gali turėti kompiuterį. Dauguma be jo negali išsiversti ypač programuotojai, žurnalistai rašantys straipsnius, bei visų sričių mokslininkai. Šiuo metų kompiuteriai vaidina labai didelį vaidmenį mūsų pasaulyje. Kuo tolyn tuo didesnių žingsniu tobulėja kompiuteriai. Ar jūs prieš 5-7m., būtumėte pagalvoję apie HDD 1TB? Nemanau, tai tikrai yra didelis kiekis.<br />
<strong><br />
Internetas</strong></p>
<p>Tai yra pats didžiausias globalinis tinklas kuris mums yra tikrai svarbus. Mes surandame informaciją, sklinda greičiau žinios, galime bendrauti per įvairias programas su kitame žemyne esančiais giminaičiais, mokytis nuotolinių būdų ir daug kitų veiksmų galime atlikti. Bet čia žmonės bendraudami gali apsimesti kuo tik nori. Ir čia slypi daug pavojų, ne tik kompiuterinių virusų, bet ir realių žmonių kurie gali atlikti nusikaltimą.<br />
Ant ko stovi internetas? Internetas stovi ant serverių kuriuose yra talpinamos internetinės svetainės. Kiekvienas atskiras serveris turi atskirą IP tai 4 taškais atskirti skaičiai iki 255 IPv4 standarto, bet greitu metu bus pradėtas naudoti IPv6, nes neužtenka IP adresų kiekvienam kompiuteriui. Kiekvienam IP adresui yra priskiriamas domenas trumpas adresas pvz.: *.lt, *.com, *.net ir t.t., bet galime svetaine pasiekti ir per IP adresą tačiau vartotojams domenas patogesnis bet aišku būna ir subdomenų pvz.: *.adresas.lt. Kasdien internetinių svetainių kiekis auga internete. Šiuo metu populiariausia kalba internete yra anglų, tačiau yra prognozuojama, kad kinų kalba aplenks ir ją. Kol kas dauguma internetinių svetainių yra sukurtos su PHP programavimo kalbą.</p>
<p><strong>Programavimo kalbos</strong></p>
<p>Kompiuterinės programos yra kuriamos su programavimo kalbomis, tokiomis kaip C#/C/C++ tai vienos iš galingiausių ir sudėtingiausių programavimo kalbų kuriomis yra kuriamos programos pvz.: operacinės sistemos(OS), antivirusinės, žaidimai ir kt. Bet šiuo metu internetinės svetainės yra kuriamos su kol kas populiariausia programavimo kalba PHP. Bet kai kurie programuotojai ją laiko skriptingo kalba.<br />
<strong><br />
Keletas svarbesnių kompiuterio plėtros momentų</strong></p>
<p>1960m. – Išleista pirmoji struktūrizuota, procedūrinė programavimo kalba Algol.<br />
1960m. – Sukurtas pirmasis kompiliatorių generatorius.<br />
1963m. – Sukurta pirmoji pelė.<br />
1965m. – Advanced Research Projects Agency sukūrė paketų komutavimą. Tai leido pradėti kompiuterių tinklų kūrimą. Pirmasis kompiuterių ryšio užmezgimas įvyko 1969 m. lapkričio 21 d. tarp Stanford ir UCLA.<br />
1965m. – Control Data Corporation sukūrė pirmąjį superkompiuterį CDC 6600.<br />
1970m. – Intel firma sukūrė pirmąją RAM mikroschemą. Ji buvo pavadinta 1103 ir turėjo 1 K-bito (1024 bitų) talpą.<br />
1971m. – Ray Tomlinson sukūrė pirmąją programą, kurios pagalba galima buvo persiųsti email pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.<br />
1972m. – Buvo užmegstas pirmasis tarptautinis ARPANET ryšys. ARPANET vėliau tapo Interneto tinklu.<br />
1973m. – Sukurtas Ethernet tinklas, kuris tapo populiariu tinklu, leidžiančiu sujungti asmeninius ir kitus kompiuterius tarpusavyje ir kuris leido šiems kompiuteriams tarpusavyje dalintis duomenimis bei įrenginiais, pavyzdžiui, spausdintuvais. Šiuo būdu tarpusavyje sujungti kompiuteriai sudaro LAN tinklą.<br />
1975m. – Įkurta „Microsoft“ firma.<br />
1979m. – Buvo išrastas kompaktinis diskas.<br />
1983m. – Daugiau nei 10 milijonų kompiuterių naudojosi JAV.<br />
1986m. – Daugiau nei 30 milijonų kompiuterių yra naudojamos JAV.<br />
1985m. – Lapkričio 20 d., „Microsoft“ išleidžia pirmąją operacine sistema „Windows 1.0“. Nebereikia įvedinėti MS‑DOS komandų.<br />
1975-darbartis. – „Microsoft“ operacinės sistema „Windows“ yra populiariausia pasaulyje.</p>
<p><strong>Kompiuteriuose tykantis pavojai</strong></p>
<p>Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programą, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.</p>
<p>TOP3 daugiausia padare žalos virusai:</p>
<p><strong>Code Red (2001)</strong><br />
Apytiksliai nuostoliai $ 2.6 bilijonai.</p>
<p>Tinklo kirminas Code Red, besinaudodamas web serverio Microsoft IIS saugumo spraga, internete pradėjo intensyviai plisti 2001 m. liepos 13 d. Įdomiausia, jog Microsoft kompanija liepos viduryje išleido atnaujinimus, panaikinančius saugumo spragą, tačiau tai viruso nesustabdė. Kinijoje sukurtas virusas suprogramuotas maksimaliai žalai – jis aktyviai ieškojo kitų pažeidžiamų sistemų ir taip stengėsi užkrėsti maksimalų kiekį serverių. Nustatytą dieną turėjo prasidėti didžiulė DOS ataka pagal nurodytus IP adresus, į kuriuos įtraukti buvo ir JAV vyriausybės kompiuteriai. Mažiau nei per savaitę virusas užkrėtė apie 400 tūkst. serverių.</p>
<p><strong>ILOVEYOU (2000)</strong><br />
Apytiksliai nuostoliai $10-15 mlrd.</p>
<p>Taip pat žinomas kaip Loveletter ir The Love Bug. Šis Visual Basic kalba parašytas skriptas nusitaikė į vieną iš pagrindinių žmogiškų savybių: norą būti mylimam. Pirmą kartą virusas aptiktas Hongonge 2000 m gegužės 3 dieną. Programa plito elektroniniu paštu – laiško pavadinimas skambėjo “Aš tave myliu”, o viduje prisegtas priedas su dvigubu plėtiniu .txt.vbs. Virusas plito taip pat, kaip ir Melissa – išsiuntinėdavo savo kopijas adresatams, įrašytiems į Microsoft Outlook adresų knygą. Užkrėstame kompiuteryje programa surasdavo vartotojų loginus ir slaptažodžius ir juos išsiųsdavo viruso kūrėjui. Tarp kitko, viruso autorius buvo surastas – tai buvo Filipinų pilietis. Tačiau jis taip ir nebuvo nubaustas, nes Filipinų įstatymai nenumatė atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus.</p>
<p><strong>Sobig.F (2003)</strong><br />
Apytiksliai nuostoliai $ 5-10 mlrd., daugiau nei 1 mln užkrėstų kompiuterių visame pasaulyje.</p>
<p>Sobig viruso epidemija prasidėjo iškart po Blaster viruso atakų. Rugpjūčio mėnuo tapo labiau sunkesniu tiek antivirusinėms kompanijoms, tiek ir paprastiems kompiuterių naudotojams. Modifikacija Sobig.F buvo labiausiai pavojinga. Internete ji pasirodė rugpjūčio 19 d. ir iš kart sumušė visus rekordus (vėliau ją aplenkė MyDoom) – per 24 val. užkrėsti daugiau nei 1 mln. kompiuterių. Virusas plito tradiciniu keliu – elektroniniu paštu per prisegtą priedą. Šiuo atveju priedai turėjo plėtinį .pif. Įdomiausia, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. virusas pats deziaktyvavosi ir daugiau nekėlė jokio pavojaus. Nežiūrint to, Microsoft paskelbė $250 tūkst. premiją už autoriaus galvą, tačiau kol kas jo dar niekas nerado.</p>
<p>Manau trumpai, aiškiai ir įdomiai, apžvelgiau aš visą kompiuterio erą, bent dalele jos tikrai. Gero ir malonaus skaitymo!</p>
<p>Šaltinis: <a href="http://www.skaitykit.lt/kompiuteriu-era.htm">SkaitykIT</a> , <a href="http://dromey.us.lt/">dromey.us.lt</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/05/kompiuteriu-era/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>„Linkomanija“ tapo oficialiu filmo „Barzda“ platintoju Lietuvoje ir užsienyje</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9elinkomanija%e2%80%9c-tapo-oficialiu-filmo-%e2%80%9ebarzda%e2%80%9c-platintoju-lietuvoje-ir-uzsienyje/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9elinkomanija%e2%80%9c-tapo-oficialiu-filmo-%e2%80%9ebarzda%e2%80%9c-platintoju-lietuvoje-ir-uzsienyje/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 29 Apr 2011 18:52:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Barzda]]></category>
		<category><![CDATA[linkomanija]]></category>
		<category><![CDATA[platinimas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1543</guid>
		<description><![CDATA[Didžiausias lietuviškas „torrent“ puslapis „Linkomanija“ internetu platins šiuo metu kuriamą naują lietuvišką filmą „Barzda“. „Linkomanija“ ir kino kolektyvas „Iron cat“ (VšĮ „Filmuva“) sutarė, kad Lietuvoje trumpametražis filmas bus platinamas ne tik per daugiau nei 170 tūkst. vartotojų turintį „Linkomanijos“ tinklą, bet ir visomis kitomis prieinamomis priemonėmis, rašoma pranešime spaudai. Užsienyje filmas „Barzda“ bus platinamas šiuolaikinėmis [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/1303985150linkomanija.jpg" rel="lightbox[1543]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/1303985150linkomanija-300x107.jpg" alt="" title="1303985150linkomanija" width="300" height="107" class="alignnone size-medium wp-image-1547" /></a><br />
Didžiausias lietuviškas „torrent“ puslapis „Linkomanija“ internetu platins šiuo metu kuriamą naują lietuvišką filmą „Barzda“. </strong><br />
„Linkomanija“ ir kino kolektyvas „Iron cat“ (VšĮ „Filmuva“) sutarė, kad Lietuvoje trumpametražis filmas bus platinamas ne tik per daugiau nei 170 tūkst. vartotojų turintį „Linkomanijos“ tinklą, bet ir visomis kitomis prieinamomis priemonėmis, rašoma pranešime spaudai.</p>
<p>Užsienyje filmas „Barzda“ bus platinamas šiuolaikinėmis distribucijos platformomis, o taip pat bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų „torrent“ puslapių. Tokiu būdu bandant į oficialią filmų platinimo veiklą įtraukti kuo daugiau „torrent“ puslapių iš visų Vidurio ir Rytų bei Šiaurės Europos šalių.</p>
<p>„Mūsų tikslas, kad filmas būtų lengvai prieinamas kuo platesnei auditorijai“, – išsikeltus tikslus pristato „Linkomanija“.</p>
<p>Naują filmą režisuos vienas iš kino kolektyvo „Iron cat“ kūrėjų – Jonas Trukanas.</p>
<p>„Barzda“ – tai šiuolaikinių juokų pasaka. Veiksmas vyks stebuklingame Vilniuje, kur pagrindinis filmo personažas, kuklus programuotojas Domas, spręs dažnam šiuolaikiniam žmogui aktualias problemas“, – naują projektą pristato populiaraus nemokamo filmo „Knygnešys“ režisierius.</p>
<p>„Kaip atskiri fiziniai asmenys, „Linkomanijos“ paslaugomis naudojamės jau senokai, tad kai tik pasitaikė proga pradėti abipusiai naudingą oficialų bendradarbiavimą – nedvejojome nė minutės. Žinoma, daug lėmė ir didelis „Knygnešio“ populiarumas internete (per porą savaičių filmą parsisiuntė apie 40 tūkst. žmonių)“, – pasakoja J.Trukanas.</p>
<p>„Linkomanija“ ir „Iron cat“ tikisi ne tik sėkmingai išplatinti naują filmą, tačiau kartu išbandyti įvairias naujas lietuviško kino finansavimo ir populiarinimo formas bei būdus.<br />
<a href="http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/linkomanija-tapo-oficialiu-filmo-barzda-platintoju-lietuvoje-ir-uzsienyje-51-148179">15min</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9elinkomanija%e2%80%9c-tapo-oficialiu-filmo-%e2%80%9ebarzda%e2%80%9c-platintoju-lietuvoje-ir-uzsienyje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>„Facebook“ Kinijoje kurs naują socialinį tinklą</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9efacebook%e2%80%9c-kinijoje-kurs-nauja-socialini-tinkla/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9efacebook%e2%80%9c-kinijoje-kurs-nauja-socialini-tinkla/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 13 Apr 2011 19:19:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[baidu]]></category>
		<category><![CDATA[facebook]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[naujienos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1524</guid>
		<description><![CDATA[Socialinis tinklas „Facebook“ pasirašė sutartį su didžiausiu Kinijos paieškos varikliu „Baidu“ dėl naujo socialinio projekto plėtojimo, šalies žiniasklaidą cituoja „Silicon Alley Insider“. Pats „Facebook“ Kinijoje yra uždraustas. Naujasis socialinis tinklas neturėtų būti „Facebook“ dalis – tai bus naujas projektas, kurį kartu valdys „Baidu“ ir „Facebook“. Bendrovių partnerystę taip pat dar turės palaiminti ir Kinijos vyriausybė. [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/facebook-baidu-china-300x225.jpg" rel="lightbox[1524]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/04/facebook-baidu-china-300x225.jpg" alt="" title="facebook-baidu-china-300x225" width="300" height="225" class="alignleft size-full wp-image-1525" /></a></p>
<p>Socialinis tinklas „<strong>Facebook</strong>“ pasirašė sutartį su didžiausiu Kinijos paieškos varikliu „<strong>Baidu</strong>“ dėl naujo socialinio projekto plėtojimo, šalies žiniasklaidą cituoja „<strong>Silicon Alley Insider</strong>“. Pats „<strong>Facebook</strong>“ Kinijoje yra uždraustas.</p>
<p>Naujasis socialinis tinklas neturėtų būti „<strong>Facebook</strong>“ dalis – tai bus naujas projektas, kurį kartu valdys „<strong>Baidu</strong>“ ir „<strong>Facebook</strong>“. Bendrovių partnerystę taip pat dar turės palaiminti ir Kinijos vyriausybė.</p>
<p>Toks susitarimas būtų naudingas abiem kompanijoms. Turėdamas stiprų vietos partnerį, „<strong>Facebook</strong>“ galėtų lengviau įsitvirtinti Kinijos rinkoje, o „<strong>Baidu</strong>“ turės gerą partnerį plėtodamas socialinius įrankius.</p>
<p><em>Šaltinis: <a href="http://www.elektronika.lt">www.elektronika.lt</a></em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/04/%e2%80%9efacebook%e2%80%9c-kinijoje-kurs-nauja-socialini-tinkla/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Trečiadienį &#8220;google&#8221;, &#8220;gmail&#8221; and &#8220;youtube&#8221; Neveikė</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/04/treciadieni-google-gmail-and-youtube-neveike/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/04/treciadieni-google-gmail-and-youtube-neveike/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 06 Apr 2011 12:43:51 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Arnukas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1490</guid>
		<description><![CDATA[Trečiadienį, maždaug nuo 8:30 iki 9:20 val. dalis Lietuvos interneto vartotojų negalėjo naudotis „Google“ paieška, elektroninio pašto „Gmail“ paslaugomis. Kitus Lietuvoje ir užsienyje esančius tinklapius buvo galima skaityti įprastai. Šiuo metu tikslinamos sutrikimo priežastys jį patyrusių klientų skaičius. Preliminariais duomenimis, šiuo laikotarpiu TEO serveriai iš „Google“ negavo šios bendrovės tinklapių IP adresų. Todėl vartotojui interneto [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<h2></h2>
<p>Trečiadienį, maždaug nuo 8:30 iki 9:20 val. dalis Lietuvos interneto vartotojų negalėjo naudotis „Google“ paieška, elektroninio pašto „Gmail“ paslaugomis. Kitus Lietuvoje ir užsienyje esančius tinklapius buvo galima skaityti įprastai.</p>
<p>Šiuo metu tikslinamos sutrikimo priežastys jį patyrusių klientų skaičius. Preliminariais duomenimis, šiuo laikotarpiu TEO serveriai iš „Google“ negavo šios bendrovės tinklapių IP adresų. Todėl vartotojui interneto naršyklėje suvedus svetainės adresą, operatoriaus tinkle jis negalėjo būti paverstas IP adresu ir negalėjo pasiekti svetainės.</p>
<p>„Norint neapkrauti tarptautinio informacijos srauto visos „Google“ paieškos Lietuvoje yra nukreipiamos per įmonės „Teo“ serverius, įvykus pokyčiams tie interneto vartotojai, kurie turi tik vieną tiekėją, negalėjo pasiekti minėtų svetainių. Problema buvo išspręsta srautus nukreipiant alternatyviais maršrutais arba jungiantis tiesiogiai prie tarptautinių serverių“, – Alfa.lt aiškino IT specialistai.</p>
<p>„Teo“ esantys tarpiniai serveriai yra naudojami tam, kad būtų greičiau pasiekiama informacija.</p>
<p>Mažiausiai 70 proc. Lietuvos interneto rinkos yra susiję su „Teo“ tiekiamomis interneto paslaugomis, todėl tikėtina, kad su problemomis susidūrė nemaža dalis Lietuvos interneto vartotojų.</p>
<p>Vien „Gmail“ paslaugomis pasaulyje naudojasi daugiau nei 150 mln. interneto vartotojų, dar daugiau yra tiesiogine prasme priklausomi nuo „Google“ paieškos sistemos, nes tiesiog nežino alternatyvių paieškos svetainių.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/04/treciadieni-google-gmail-and-youtube-neveike/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Svetainių talpinimas užsienyje: ar apsimoka?</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/03/svetainiu-talpinimas-uzsienyje-ar-apsimoka/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/03/svetainiu-talpinimas-uzsienyje-ar-apsimoka/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 04 Mar 2011 09:15:14 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[hostingas]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[www]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1460</guid>
		<description><![CDATA[Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau. Kainos skirtumai Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/03/golden-web-hosting.jpg" rel="lightbox[1460]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/03/golden-web-hosting.jpg" alt="" title="golden-web-hosting" width="405" height="300" class="alignnone size-full wp-image-1461" /></a></p>
<p>Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau.</p>
<p><strong>Kainos skirtumai</strong></p>
<p>Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę kainą. Dalis kompanijų tai daro kaip reklamos gudrybę, siekdamos privilioti daugiau klientų, tačiau yra atvejų, kur kaina tiesiog atspindi šalies pragyvenimo lygį. Pvz., pridėtinės išlaidos yra žymiai mažesnės Indijoje ar Pakistane, o tai reiškia, kad interneto prieglobos paslaugos gali būti siūlomos už mažesnę kainą.</p>
<p>Yra nepaprastai sudėtinga rasti tinkamus paslaugos tiekėjus, kai pagrindinis kriterijus yra paslaugos kaina. Žemos kainos gali vilioti, tačiau visada išlieka paslaugos kokybės klausimas. Internete yra galimybė pasiskaityti apžvalgas arba kitų žmonių nuomones, tačiau niekada nedarykite sprendimo apie paslaugas neatsižvelgę į keletą punktų.</p>
<p><strong>Vieta</strong></p>
<p>Panašiai kaip ir nekilnojamajam turtui, labai svarbu yra vieta, kur randasi serveris. Kuo serveris arčiau jūsų šalies, tuo greitesnis svetainės pasikrovimo laikas. Net ir virtualiame pasaulyje fizinis atstumas gali turėti labai didelę įtaką.</p>
<p><strong>Techninė pagalba</strong></p>
<p>Dauguma kompanijų, turinčių galimybę priimti klientus iš užsienio, turi gerai apmokytus konsultantus, kurie užsienio klientus visada laiko didesniu prioritetu. Patartina atsižvelgti ir į laiko skirtumą tarp šalių, nes vystant internetinį projektą ir turint didžiulį laiko skirtumą bus sudėtinga susisiekti su techniniu skyriumi.</p>
<p><em>Pabaigai norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad svarbu suprasti vieną dalyką: jei talpinate nedidelę svetainę, arba svetainę, kurios informacija skirta tik jūsų šalies gyventojams, apie hostingą užsienyje neapsimoka net galvoti.</em></p>
<p>Autorius: 	<strong>VIPP HOST</strong></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/03/svetainiu-talpinimas-uzsienyje-ar-apsimoka/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>&#8220;Google&#8221; pradėjo cenzūruoti &#8220;BitTorrent&#8221;, &#8220;Rapidshare&#8221; ir kitus failų platinimo tinklus</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/01/google-pradejo-cenzuruoti-bittorrent-rapidshare-ir-kitus-failu-platinimo-tinklus/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/01/google-pradejo-cenzuruoti-bittorrent-rapidshare-ir-kitus-failu-platinimo-tinklus/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 30 Jan 2011 07:33:56 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Programos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[BitTorrent]]></category>
		<category><![CDATA[Cenzūra]]></category>
		<category><![CDATA[failų platinimo tinklai]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[Interneto paieškos sistema]]></category>
		<category><![CDATA[Rapidshare]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1416</guid>
		<description><![CDATA[&#8220;Google&#8221; panašu pasidavė pramogų industrijos atstovų (MPAA ir RIAA) spaudimui ir dabar šis populiariausias pasaulyje internetinės paieškos variklis aktyviai cenzūruoja paieškos užklausas, į kurias įeina tokie terminai, kaip &#8220;BitTorrent&#8221;, &#8220;torrent&#8221;, &#8220;utorrent&#8221;, &#8220;RapidShare&#8221; ar &#8220;Megaupload&#8221;. Kol kas cenzūra veikia tik naudojantis automatinio paieškos termino užbaigimo  ir &#8220;Google Instant&#8221; paslaugomis. Kompanijos, kurias šis sprendimas tiesiogiai liečia &#8211; [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<div>
<p>&#8220;Google&#8221; panašu pasidavė pramogų industrijos atstovų (MPAA ir RIAA)  spaudimui ir dabar šis populiariausias pasaulyje internetinės paieškos  variklis aktyviai cenzūruoja paieškos užklausas, į kurias įeina tokie  terminai, kaip &#8220;BitTorrent&#8221;, &#8220;torrent&#8221;, &#8220;utorrent&#8221;, &#8220;RapidShare&#8221; ar  &#8220;Megaupload&#8221;.</p>
</div>
<div>
<div>
<div>
<p>Kol kas cenzūra veikia tik naudojantis automatinio  paieškos termino  užbaigimo  ir &#8220;Google Instant&#8221; paslaugomis.  Kompanijos, kurias šis  sprendimas tiesiogiai liečia &#8211; su &#8220;BitTorrent  Inc.&#8221;, &#8220;RapidShare&#8221; ir  &#8220;Vodo&#8221; priešakyje &#8211; aktyviai reiškia  nepasitenkinimą tokia naujove.</p>
<p>Prieš kelias savaites &#8220;Google&#8221; paskelbė, jog ji planuoja pradėti filtruoti su &#8220;piratavimu susijusius&#8221; paieškos terminus savo ‘Autocomplete‘ ir ‘Instant‘   paslaugose. Praėjusį trečiadienį kompanija &#8220;tyliai&#8221; įvykdė šį savo   sprendimą. Neišplatinę jokio pranešimo spaudai ar kitais būdais   neinformavę visuomenės, kompanijos <a id="a_nsitsp_0">atstovai</a>,  panašu, sudarė savo  nuožiūra surinktų raktinių žodžių sąrašą, kuriems  pritaikytos nuo šiol  galiojančios cenzūros priemonės. Nors sprendimas  kol kas neveikia pilnos  paieškos rezultatų, jis duoda aiškų signalą,  jog &#8220;Google&#8221; yra linkusi  proaktyviai cenzūruoti savo paslaugas tokiu  mastu, kuris viršija  daugelio internautų prognozes. Į draudžiamų  raktinių žodžių sąrašą  patenka ir “uTorrent” &#8211; didelio populiarumo  visiškai legali programa &#8211;  ir “BitTorrent” &#8211; failų perdavimo ir  dalinimosi tarpusavyje paslauga,  kurios protokolą kuria ir palaiko San  Fransiske įsikūrusi to paties  pavadinimo kompanija &#8220;BitTorrent Inc.&#8221;.</p>
<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/01/2-1-google-piracy-filter1.jpg" rel="lightbox[1416]"><img class="alignnone size-medium wp-image-1418" title="2-1-google-piracy-filter1" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/01/2-1-google-piracy-filter1-300x203.jpg" alt="" width="300" height="203" /></a></p>
<div>
<div>
<p>Bet kokie žodžių deriniai, į kuriuos patenka žodis  &#8220;torrent&#8221;, taip pat yra cenzūruojami. Tai reiškia, jog tokia paieška  kaip “Ubuntu torrent” daugiau nebus siūloma galimų užklausų sąraše, nors  toks &#8220;Linux&#8221; atmainos &#8220;Ubuntu&#8221; platinimo būdas yra visiškai legalus.</p>
<p>&#8220;BitTorrent Inc.&#8221; atstovas Simonas Morisas (Simon Morris) yra  įsitikinęs, jog filtravimo mastas yra per daug platus. &#8220;mes gerbiame  &#8220;Google&#8221; teisę nustatyti paieškos algoritmus taip, kad jie pateiktų  labiausiai vartotojų užklausas atitinkančius rezultatus. Įvertinus tai,  kad mūsų kompanijos prekinis ženklas yra ganėtinai unikalus, mes esame  įsitikinę, kad bet kas, surinkęs pirmąsias šešias ar septynias mūsų  pavadinimo raides, turi teisę taip pat lengvai prieiti prie paieškos  rezultatų kaip ir bet kurios kitos kompanijos paieškos atveju&#8221;, sako  Morisas.</p>
<p>“Greitos paieškos pagal terminą ‘BitTorrent’ iki šiol pateikdavo  įvairių teisėtų ir naudingų nuorodų asortimentą, įskaitant nuorodas į  informaciją apie mūsų kompaniją, mūsų programinę įrangą, mūsų atvirojo  kodo principu tobulinamą protokolą ir dar daug daugiau. Tai, ko &#8220;Google&#8221;  galbūt nesupranta, yra tai, kad mūsų technologija naudojama daugelyje  veiklų, suteikiančių pridėtinę vertę technologijų industrijai,  kompanijoms, menininkams ir didžiajai vartotojų daliai&#8221;, &#8211; priduria  kompanijos atstovas.</p>
<p>Nuostabą kelia ir tai, kad naujojo filtro terminai atrodo tarsi būtų  parinkti vos ne atsitiktinai. Į juos įtrauktos &#8220;BitTorrent&#8221; klientinės  programos &#8220;uTorrent&#8221; ir &#8220;Xunlei&#8221;, tačiau &#8220;pamiršti&#8221; &#8220;BitComet&#8221; ir  &#8220;Vuze&#8221;. Dalinimosi failais portalai &#8220;RapidShare&#8221; ir &#8220;Megaupload&#8221;  cenzūruojami, o kiti stambūs rinkos veikėjai, pavyzdžiui, &#8220;4shared&#8221;,  &#8220;HotFile&#8221; ar &#8220;MediaFire&#8221;, išlieka nepaliesti. Be to, populiariausių  dalinimosi &#8220;torrent&#8221; failais portalų pavadinimai, įskaitant &#8220;The  Pirate  Bay&#8221;, taip pat nėra įtraukti į draudžiamųjų sąrašą. Simonas Morisas  sutinka, jog tai mažų mažiausiai yra keista.</p>
<p>“Nėra jokios priežasties, kodėl &#8220;Google&#8221; turėtų riboti paieškos  rezultatus, susijusius su mūsų prekiniais ženklais &#8220;BitTorrent&#8221;,  &#8220;µTorrent&#8221; ir &#8220;torrent&#8221;. Iš tikrųjų jie vis dar palaiko automatinio  paieškos frazės užbaigimo funkciją daugeliui smulkesnių programų, kurios  naudoja &#8216;BitTorrent&#8217; protokolą, įskaitant &#8220;BitComet&#8221;, &#8220;BitLord&#8221; ir  netgi tokioms svetainėms kaip &#8220;The Pirate Bay&#8221; ar &#8220;Isohunt&#8221; &#8220;, &#8211; stebisi  specialistas.</p>
<p>&#8220;RapidShare&#8221; atstovai taip pat nėra patenkinti naujuoju &#8220;Google&#8221;  filtru, arba bent jau ne šiandienine jo realizacija. “Apie &#8220;Google&#8221;  planus žinojome jau keletą savaičių. Mes sutinkame, jog dabar kai kurie  automatiškai siūlomų paieškos terminų negadins &#8220;RapidShare&#8221; vardo,  tačiau esame susirūpinę tuo, kad tuo pačiu metu bus pažeisti legalūs  mūsų vartotojų interesai. Manome, jog sprendimas pašalinti terminą  &#8220;RapidShare&#8221; iš &#8216;Autocomplete&#8217; serviso yra neteisingas&#8221;, sako portalą  prižiūrinčios kompanijos atstovai, pridurdami, jog ši svetainė yra viena  populiariausių pasaulyje ir kad kasdien šimtai tūkstančių vartotojų jų  paslaugomis naudojasi visiškai legaliais tikslais. &#8220;Paieškos rezultatai  turėtų atspindėti vartotojų interesus, o ne &#8220;Google&#8221; &#8220;, priduria  kompanijos atstovai.</p>
<p>Išties, &#8220;RapidShare&#8221; čia palietė jautrią temą. Akivaizdu, jog filtras  sukurtas reaguojant į pramogų industrijos spaudimą, o ne atsiliepiant į  vartotojų interesus. Dabar, kai &#8220;Google&#8221; ėmėsi komerciniais pagrindais  cenzūruoti pirmuosius terminus, susidarė precedentas, kuriuo remiantis  kitos kompanijos spaus &#8220;Google&#8221; kartelę kelti dar aukščiau ir cenzūruoti  ne tik automatinius paieškos terminų pasiūlymus, bet ir pačius paieškos  rezultatus.</p>
<p><em>Šaltinis:</em><a href="http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-17141/straipsnis?name=S-17141&amp;l=2&amp;p=1"> technologijos.lt</a></p>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/01/google-pradejo-cenzuruoti-bittorrent-rapidshare-ir-kitus-failu-platinimo-tinklus/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Sukurta interneto parduotuvė Maskvos kaliniams</title>
		<link>http://kernel.lt/2011/01/sukurta-interneto-parduotuve-maskvos-kaliniams/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2011/01/sukurta-interneto-parduotuve-maskvos-kaliniams/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 18 Jan 2011 09:40:15 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Paulius</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[kaliniams]]></category>
		<category><![CDATA[maskvos]]></category>
		<category><![CDATA[naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[parduotuvė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1368</guid>
		<description><![CDATA[Rusijos kalėjimų tarnyba sukūrė interneto parduotuvę, kurioje kalinčiųjų artimieji gali „sutaupyti laiko ir pinigų“ užsakydami įvairias prekes. Interneto parduotuvėje sizomag.ru galima užsakyti maisto, higienos ir kitų prekių, kurias įkalinimo įstaigų darbuotojai per tris dienas nuo apmokėjimo pristato kalintiesiems, praneša „Reuters“. Rusijos kalėjimų tarnybos Maskvos padalinio vadovo Viktoro Dežurovo teigimu, mėnesį veikianti interneto parduotuvė pasirodė esanti [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/01/file40909899_b9426a1c.jpg" rel="lightbox[1368]"><img class="alignnone size-full wp-image-1369" title="file40909899_b9426a1c" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2011/01/file40909899_b9426a1c.jpg" alt="" width="300" height="188" /></a></p>
<p><strong>Rusijos kalėjimų tarnyba sukūrė interneto parduotuvę, kurioje  kalinčiųjų artimieji gali „sutaupyti laiko ir pinigų“ užsakydami  įvairias prekes.</strong></p>
<p>Interneto parduotuvėje sizomag.ru galima užsakyti  maisto, higienos ir kitų prekių, kurias įkalinimo įstaigų darbuotojai  per tris dienas nuo apmokėjimo pristato kalintiesiems, praneša  „Reuters“.</p>
<p>Rusijos kalėjimų tarnybos Maskvos padalinio vadovo  Viktoro Dežurovo teigimu, mėnesį veikianti interneto parduotuvė pasirodė  esanti sėkminga, per diena joje atliekama apie 180 užsakymų.</p>
<p>Kalintiesiems  parduotuvėje galima užsakyti ir Biblijos, Korano ar Rusijos baudžiamojo  kodekso kopijas, daugelio rūšių cigarečių. Tiesa, alkoholiniais  gėrimais e-parduotuvėje neprekiaujama.</p>
<p>Kol kas parduotuve gali  naudotis Maskvos areštinėse esančių asmenų draugai ir artimieji,  netrukus sprendimą ketinama išplėsti ir į visus Rusijos sostinės  kalėjimus.</p>
<div><a href="http://www.delfi.lt/" target="_blank"> <img src="http://g.delfi.lt/images/pix/file12016311_logo_web.gif" border="0" alt="www.DELFI.lt" width="100" height="34" /></a><a href="http://www.delfi.lt/" target="_blank"> </a></div>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2011/01/sukurta-interneto-parduotuve-maskvos-kaliniams/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->