Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų bei negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Bet dabartinės kartos kompiuteriai naudojami yra ne tik skaičiavimui, bet ir pramogoms, darbui…

Kam ankščiau ir dabar naudojame kompiuterį?

Ankščiau tai buvo tik skaičiavimo mašina, bet maždaug po 40 metų viskas pasikeitė ir tai viskas į gerąją pusę. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra pritaikyti ne tik skaičiuoti bet ir su juo mes galime žaisti kompiuterinius žaidimus, kurti grafinius elementus, programuoti programas(žaidimus), rašome įvairius darbus, ieškome informacijos ir daug kitų veiksmų. Tačiau čia tik maža dalelyte ką su juo mes darome. Prieš 25m., beveik niekas apie toki daiktą nebūtų pasvajojęs. O dabar beveik kiekvienas gali turėti kompiuterį. Dauguma be jo negali išsiversti ypač programuotojai, žurnalistai rašantys straipsnius, bei visų sričių mokslininkai. Šiuo metų kompiuteriai vaidina labai didelį vaidmenį mūsų pasaulyje. Kuo tolyn tuo didesnių žingsniu tobulėja kompiuteriai. Ar jūs prieš 5-7m., būtumėte pagalvoję apie HDD 1TB? Nemanau, tai tikrai yra didelis kiekis.

Internetas

Tai yra pats didžiausias globalinis tinklas kuris mums yra tikrai svarbus. Mes surandame informaciją, sklinda greičiau žinios, galime bendrauti per įvairias programas su kitame žemyne esančiais giminaičiais, mokytis nuotolinių būdų ir daug kitų veiksmų galime atlikti. Bet čia žmonės bendraudami gali apsimesti kuo tik nori. Ir čia slypi daug pavojų, ne tik kompiuterinių virusų, bet ir realių žmonių kurie gali atlikti nusikaltimą.
Ant ko stovi internetas? Internetas stovi ant serverių kuriuose yra talpinamos internetinės svetainės. Kiekvienas atskiras serveris turi atskirą IP tai 4 taškais atskirti skaičiai iki 255 IPv4 standarto, bet greitu metu bus pradėtas naudoti IPv6, nes neužtenka IP adresų kiekvienam kompiuteriui. Kiekvienam IP adresui yra priskiriamas domenas trumpas adresas pvz.: *.lt, *.com, *.net ir t.t., bet galime svetaine pasiekti ir per IP adresą tačiau vartotojams domenas patogesnis bet aišku būna ir subdomenų pvz.: *.adresas.lt. Kasdien internetinių svetainių kiekis auga internete. Šiuo metu populiariausia kalba internete yra anglų, tačiau yra prognozuojama, kad kinų kalba aplenks ir ją. Kol kas dauguma internetinių svetainių yra sukurtos su PHP programavimo kalbą.

Programavimo kalbos

Kompiuterinės programos yra kuriamos su programavimo kalbomis, tokiomis kaip C#/C/C++ tai vienos iš galingiausių ir sudėtingiausių programavimo kalbų kuriomis yra kuriamos programos pvz.: operacinės sistemos(OS), antivirusinės, žaidimai ir kt. Bet šiuo metu internetinės svetainės yra kuriamos su kol kas populiariausia programavimo kalba PHP. Bet kai kurie programuotojai ją laiko skriptingo kalba.

Keletas svarbesnių kompiuterio plėtros momentų

1960m. – Išleista pirmoji struktūrizuota, procedūrinė programavimo kalba Algol.
1960m. – Sukurtas pirmasis kompiliatorių generatorius.
1963m. – Sukurta pirmoji pelė.
1965m. – Advanced Research Projects Agency sukūrė paketų komutavimą. Tai leido pradėti kompiuterių tinklų kūrimą. Pirmasis kompiuterių ryšio užmezgimas įvyko 1969 m. lapkričio 21 d. tarp Stanford ir UCLA.
1965m. – Control Data Corporation sukūrė pirmąjį superkompiuterį CDC 6600.
1970m. – Intel firma sukūrė pirmąją RAM mikroschemą. Ji buvo pavadinta 1103 ir turėjo 1 K-bito (1024 bitų) talpą.
1971m. – Ray Tomlinson sukūrė pirmąją programą, kurios pagalba galima buvo persiųsti email pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.
1972m. – Buvo užmegstas pirmasis tarptautinis ARPANET ryšys. ARPANET vėliau tapo Interneto tinklu.
1973m. – Sukurtas Ethernet tinklas, kuris tapo populiariu tinklu, leidžiančiu sujungti asmeninius ir kitus kompiuterius tarpusavyje ir kuris leido šiems kompiuteriams tarpusavyje dalintis duomenimis bei įrenginiais, pavyzdžiui, spausdintuvais. Šiuo būdu tarpusavyje sujungti kompiuteriai sudaro LAN tinklą.
1975m. – Įkurta „Microsoft“ firma.
1979m. – Buvo išrastas kompaktinis diskas.
1983m. – Daugiau nei 10 milijonų kompiuterių naudojosi JAV.
1986m. – Daugiau nei 30 milijonų kompiuterių yra naudojamos JAV.
1985m. – Lapkričio 20 d., „Microsoft“ išleidžia pirmąją operacine sistema „Windows 1.0“. Nebereikia įvedinėti MS‑DOS komandų.
1975-darbartis. – „Microsoft“ operacinės sistema „Windows“ yra populiariausia pasaulyje.

Kompiuteriuose tykantis pavojai

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programą, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

TOP3 daugiausia padare žalos virusai:

Code Red (2001)
Apytiksliai nuostoliai $ 2.6 bilijonai.

Tinklo kirminas Code Red, besinaudodamas web serverio Microsoft IIS saugumo spraga, internete pradėjo intensyviai plisti 2001 m. liepos 13 d. Įdomiausia, jog Microsoft kompanija liepos viduryje išleido atnaujinimus, panaikinančius saugumo spragą, tačiau tai viruso nesustabdė. Kinijoje sukurtas virusas suprogramuotas maksimaliai žalai – jis aktyviai ieškojo kitų pažeidžiamų sistemų ir taip stengėsi užkrėsti maksimalų kiekį serverių. Nustatytą dieną turėjo prasidėti didžiulė DOS ataka pagal nurodytus IP adresus, į kuriuos įtraukti buvo ir JAV vyriausybės kompiuteriai. Mažiau nei per savaitę virusas užkrėtė apie 400 tūkst. serverių.

ILOVEYOU (2000)
Apytiksliai nuostoliai $10-15 mlrd.

Taip pat žinomas kaip Loveletter ir The Love Bug. Šis Visual Basic kalba parašytas skriptas nusitaikė į vieną iš pagrindinių žmogiškų savybių: norą būti mylimam. Pirmą kartą virusas aptiktas Hongonge 2000 m gegužės 3 dieną. Programa plito elektroniniu paštu – laiško pavadinimas skambėjo “Aš tave myliu”, o viduje prisegtas priedas su dvigubu plėtiniu .txt.vbs. Virusas plito taip pat, kaip ir Melissa – išsiuntinėdavo savo kopijas adresatams, įrašytiems į Microsoft Outlook adresų knygą. Užkrėstame kompiuteryje programa surasdavo vartotojų loginus ir slaptažodžius ir juos išsiųsdavo viruso kūrėjui. Tarp kitko, viruso autorius buvo surastas – tai buvo Filipinų pilietis. Tačiau jis taip ir nebuvo nubaustas, nes Filipinų įstatymai nenumatė atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Sobig.F (2003)
Apytiksliai nuostoliai $ 5-10 mlrd., daugiau nei 1 mln užkrėstų kompiuterių visame pasaulyje.

Sobig viruso epidemija prasidėjo iškart po Blaster viruso atakų. Rugpjūčio mėnuo tapo labiau sunkesniu tiek antivirusinėms kompanijoms, tiek ir paprastiems kompiuterių naudotojams. Modifikacija Sobig.F buvo labiausiai pavojinga. Internete ji pasirodė rugpjūčio 19 d. ir iš kart sumušė visus rekordus (vėliau ją aplenkė MyDoom) – per 24 val. užkrėsti daugiau nei 1 mln. kompiuterių. Virusas plito tradiciniu keliu – elektroniniu paštu per prisegtą priedą. Šiuo atveju priedai turėjo plėtinį .pif. Įdomiausia, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. virusas pats deziaktyvavosi ir daugiau nekėlė jokio pavojaus. Nežiūrint to, Microsoft paskelbė $250 tūkst. premiją už autoriaus galvą, tačiau kol kas jo dar niekas nerado.

Manau trumpai, aiškiai ir įdomiai, apžvelgiau aš visą kompiuterio erą, bent dalele jos tikrai. Gero ir malonaus skaitymo!

Šaltinis: SkaitykIT , dromey.us.lt

Iš viso apklausoje dalyvavo 1430 žmonių. 78 % apklaustųjų šiuos įrenginius taip pat naudoja informacijos paieškai, 74 % jais naudojasi kaip priemone elektroniniam paštui gauti ir išsiųsti. Įdomu tai, jog naudojimasis skaitmenine žiniasklaida, elektroninių knygų skaitymas ir apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse yra vienos rečiausiai naudojamų planšetinių kompiuterių funkcijų.

Apklausa atskleidė ir kitų nuostabą keliančių faktų. Pavyzdžiui, 43 % vartotojų, dirbdami su planšetiniu įrenginiu, praleidžia daugiau laiko, nei dirbdami su stacionariu ar nešiojamu kompiuteriu. Vienas iš trijų vartotojų planšetėms skiria daugiau laiko, nei TV laidų žiūrėjimui. Tikėtina, jog pastarąjį faktą lemia tai, jog vartotojai planšetinius kompiuterius vis dažniau naudoja internetu transliuojamiems filmams ir laidoms žiūrėti. 51 % vartotojų šiuos įrenginius naudoja išskirtinai pramogai.

Daugiau kaip ketvirtadalis (28 %) vartotojų pripažino, jog planšetinis kompiuteris jų namuose naudojamas kaip pagrindinis kompiuteris. Ši tendencija rodo, jos naujasis rinkos segmentas pamažu ima konkuruoti su stacionarių ir nešiojamų kompiuterių pardavimais bei naudojimu. 77 % respondentų teigė, jog pradėjus naudotis „planšetėmis“, jie ėmė mažiau naudotis tradicine kompiuterine įranga.

Statistika ties tuo dar nesibaigia. 82 % vartotojų planšetiniais kompiuteriais naudojasi namuose, 11 % – keliaudami, 7 % – darbe. 38 % šiems įrenginiams skiria daugiau kaip dvi valandas per dieną; 30 % skiria 1-2 valandas; 21 %skiria 30-60 minučių. 69 % teigė besinaudojantys planšetiniais kompiuteriais darbo dienomis, tačiau savaitgaliais naudojimosi intensyvumas sumažėja iki 31 % vartotojų.

Žinoma, apklausoje nebuvo išskirtas joks konkretus planšetinis kompiuteris ar operacinė sistema. Tačiau šis tyrimas neabejotinai nušviečia naujas rinkos tendencijas, kurios pamažu keičia asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų žaidimų kompiuterių segmentus. Norėdami detaliau susipažinti su „AdMob“ atliktos apklausos rezultatais, informacijos ieškokite čia

Šaltinis: Technologijos.lt

2007 m. visa pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose prietaisuose saugoma informacija užėmė 295 eksabaitus (295 milijardus gigabaitų), ketvirtadienį žurnale „Science Express“ išspausdintame straipsnyje tyrimo rezultatus apibendrina JAV Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Naudodami savo metodologiją, mokslininkai, vadovaujami Martino Hilbero (Martin Hilbert), tyrimą vykdė 4 metus. Nustatyta, kad 2002 m. buvo lūžio metai – tuomet skaitmeniniuose prietaisuose informacijos jau buvo saugoma daugiau nei analoginiuose. O 2007 m. net 97 proc. pasaulio informacijos buvo saugoma skaitmeniniu formatu.

52 proc. visos informacijos 2007 m. buvo laikoma asmeninių kompiuterių kietuosiuose diskuose, 28 proc. – optinėse laikmenose, apie 11 proc. – skaitmeninėse juostelėse.

Be to, visi pasaulyje 2007 metais egzistavę asmeniniai kompiuteriai atliko 6,4 kvintilijono operacijų per sekundę. Manoma, kad apytiksliai tiek pat operacijų per sekundę atlieka vieno žmogaus smegenys. Jei visi skaitmenine technika atlikti veiksmai būtų atliekami rankiniu būdu, pasiekti dabartinę situaciją būtų prireikę laikotarpio, 2,2 tūkst. kartų ilgesnio už laikotarpį, kuris praėjo nuo hipotetinio Didžiojo sprogimo, teigiama tyrimo ataskaitoje.

295 eksabaitų informacijos kiekį įrašius į kompaktinius diskus, iš jų būtų galima pastatyti bokštą, kurio aukštis viršytų atstumą iki mėnulio. Mokslininkų įsitikinimu, šis kiekis prilygsta vos 1% informacijos, kuri saugoma visose vieno žmogaus DNR molekulėse.

Jei vieno bito informacija būtų prilyginta vienai žvaigždei, mūsų pasaulyje kiekvienam žmogui yra skirta po ištisą galaktiką informacijos.

Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 m. pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija buvo laikomi TV ar GPS signalai.

“Gauti skaičiai – išties pribloškiantys, – sutinka tyrimui vadovavęs M.Hilberas. – Tiesa, lyginant su visa gamtoje glūdinčia informacija, šie kiekiai yra niekiniai. Tačiau gamtos informacijos kiekiai, nepaisant jų dydžio, išlieka stabilūs, o žmonių pasaulio technologinės informacijos augimo tempai smarkiai didėja.”

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad informacijos apdorojimo greitis per vienerius metus išauga 58%, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23%. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje žmonija gali susidurti su duomenų laikymo įrenginių stoka. Greitas informacijos kiekio gausėjimas siejamas su interneto paslaugų gausėjimu.

Tyrimo ataskaitoje pranešama, jog iki skaitmeninės revoliucijos liūto dalis informacijos buvo saugoma magnetinėse juostelėse, t.y., video kasetėse: 1986 m. tik 14 proc. pasaulio informacijos glūdėjo vinilinėse plokštelėse, 12 proc. – garso kasečių juostelėse, 8 proc. – fotonegatyvuose.

Pradedant tais pačiais 1986-aisiais, smuko popieriaus kaip informacijos laikymo priemonės populiarumas. Jei 1986 m. popierinės medijos sudarė 33 proc. pasaulinės informacijos, tai 2007 m. popieriuje buvo tik 0,007 proc. pasaulinės informacijos.

“Gyvename tokioje eroje, kur ekonomika, politinė laisvė ir kultūros klestėjimas vis labiau priklauso nuo mūsų technologijų, – pažymi tyrimo ataskaitos autorius M.Hilberas. – Tai – pirmasis mėginimas įvertinti žmonijos laikomą informacijos kiekį ir laikymo kaitos pobūdį.”

2010 m. Gegužės 28, “Apple” kompanija tapo didžiausia technologijų kompanija, lyginant bendrą akcijų turtą. “Apple” kompanijos vertė siekė 223 mlrd. JAV dolerių, kuri į antrą vietą nustūmė “Microsoft” kurios vertė siekia 219.3 mlrd. JAV dolerių.

Išmaniųjų telefonų su „Google“ operacine sistema „Android“ antrąjį šių metų ketvirtį JAV buvo parduota daugiau, nei bendrovių „Apple“ ir RIM telefonų „Blackberry“ bei „iPhone“.

Apie tai, remdamasis rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ analitikais, pranešė žurnalas „ComputerWorld“.

Per antrąjį šių metų ketvirtį JAV buvo parduota 4,96 mln. išmaniųjų telefonų su „Android“, 4,85 mln. „Blackberry“ telefonų ir 3,23 mln. „Apple“ „iOS“ valdomų „iPhone“.

„Android“ dalis JAV mobiliųjų OS rinkoje minėtu laikotarpiu siekė 34,1 proc., „Blackberry“ – 33,3 proc., „iOS“ – 22,2 proc.

Pasaulinė išmaniųjų telefonų rinkoje padėtis kitokia: „Gartner“ duomenimis, „Symbian“ OS užima 41,2 proc. rinkos, „Blackberry“ – 18,2 proc., „Android“ – 17,2 proc., „Apple“ „iOS“ –14,2 proc.

Iš viso pasaulyje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo parduota 325,6 mln. mobiliųjų įrenginių, 19 proc. iš jų buvo išmanieji telefonai, teigiama pranešime.

Trečiojo ketvirčio rezultatai
Bedrieji rodikliai:
Intel 80,4% (-0,3%)
AMD 19% (+0,2%)
VIA 0,3% (+0,1%)

Mobile segmentas:
Intel 85,9% (-0,2%)
AMD 13,7%
VIA 0,4% (+0,2%)

Desktop segmentas:
Intel 71,8% (-0,4%)
AMD 27,8% (+0,5%)
VIA 0,4% (-0,1%)

Server segmentas:
Intel 93,7% (+0,2%)
AMD 6,3% (-0,2%)

Šaltinis http://www.idc.com/about/viewpressrelease.jsp?containerId=prUS22568210
&sectionId=null&elementId=null&pageType=SYNOPSIS

Turinys:

• Pakuotė
• Specifikacijos
• Dizainas
• Testai
• Išvados

Pakuotė:

Aušintuvas atkeliauja kompaktiškoje nedidelėje pakuotėje. Vyrauja dvi spalvos juoda ir raudona. Viršutinėje pakuotės dalyje yra pavaizduotas pats aušintuvas. Taip rasime šiek tiek informacijos apie gaminį bei kaip ir ant visų pakuočių rasime gamintojo logotipą. Be to yra sužimėta kokias vaizdo plokštes palaiko aušintuvas, kas yra labai svarbu.

Šoninėje pusėje nieko ypatingo nerasime beveik ant visų pusių užrašytas aušintuvo pavadinimas, taip ir čia.

Galinėje pakuotės dalyje yra tikrai daug informacijos. Surašyta visos aušintuvo specifikacijos apie kurias pakalbėsim veliau. Taip pat sužimėta tiksliau kokias vaizdo plokštes palaiko aušintuvas. Be to yra paveiksliukas su temeperatūrų palyginimu.

Dabar turbūt priėjome prie labai idomios dalies ka gi rasime pakuotėje? Tai gi pakuotėje rasime patį aušintuvą, tvirtinimo varštus, truputi termo pastos, minkštas pagalvėles, mini radiotorius, jungti iš 2 pin į „molex“, bei apsauginias pagalvėles, nežinau kaip tiksliai pavadinti.

Specifikacijos:

Taigi, kad lengviau būtų skaityti, visas specifikacijas surašysime specifikacijų lentelėje.

Dizainas:

Šias laikas jau dauguma vaizdo plokščių aušintuvų naudoja šiluminius vamzdelius, šis aušintuvas taip pat naudoja ir dėl to neatsilieka nuo naujovių. Aušintuvas naudoja 4 6mm varinius vamzdelius, kurie tiesiogiai liečiasi su vaizdo plokštės lustu. Taip yra padidinamas šilumos kiekio perdavimas aušintuvui.

Aušintuvas yra sidabrinės spalvos. Ant aušintuvo sumontuoti du juodi, 90mm ventiliatoriai. Tai aušintuvui suteikia šiokios tokios išvaizdos. Šiluminai vamzdeliai eina per visą aušintuvo plotį ir dėl to yra daugiau įvairesniu galimybių sumontuotį jį.  Šeip kažka daugiau nėra ka pasakyti apie aušintuvą.

Na dabar galite pamatyti kaip atrodo jau sumontuotas aušintuvas.

Testai:

Na dabar pati įdmiausia vieta, testai. Kaip visalaik temperatūras stebime 15 minčų ramybės ir apkrovos metu. Temperatūras nuskaitėme su „MSI Afterburner“ programa vaizdo plokštę apkrauti padėjo „OCCT“ programa  Temperatūrų skirtumui parodyti, palyginsime su standartiniu vaizdo plokštės aušintuvu. Be to vazido plokštė spartinta.

Testų sistema:

Procesorius: Intel Core 2 Duo E6300 2,1GHz;

Procesoriaus aušintuvas: Spire TherMax Eclipse II

Pagrindinė Plokštė: Asrock 4Core1600-GLAN/M

Operatyvioji Atmintis: 2×2 GB Apacer (800 mhz)

Kietasis Diskas:Seagate 7200rpm 250gb

Vaizdo Plokštė: MSI R5770 PMD1 950/1400 mhz

Vaizdo plokštės aušintuvas: Spire Slimod II 282

Korpusas: ORDI

Rezultatai:

Išvados:

Šis aušintuvas pateisina savo lūkesčius ir puikiai aušina net spartintą vaizdo plokštę. Temperatūros tikrai nedideles kaip žinant, kad vaizdo plokštė dirba ir daug aukštesnėje temperatūroje. Bet vis dėl to iš aušintuvas turi ir trūkumų. Pirmą pajungus ventiliatorius į vaizdo plokštės aušintuvui skirtą vieta jie kažkodėl neveikė, todėl reikėjo pasinaudoti adapterius ir jungti per „molex“ jungtį. Antrą ventiliatorius užstoja vaizdo plokštei skirtą matinimo lizdą. Na kas retai atjunginėja vazido plokštę tai ne problema. Tai gi šis aušintuvas yra tikrai geras, bet turi ir savo trūkumų. Todėl mes skiriame sidabrinį apdovanojimą.

Korporacija „Intel“ šių metų trečiąjį ketvirtį uždirbo 11,1 milijardo dolerių. Tokie skaičiai tapo rekordiniais per visą bendrovės istoriją.

Prieš tai geriausiu kompanijos pasiekimu buvo antrajame šių metų ketvirtyje uždirbti 3 milijardai dolerių.

Bendrovės vadovas Polas Otelini pareiškė, kad „Intel“ sėkmę trečiajame ketvirtyje lėmė padidėjęs užsakymų kiekis, taip pat ir besivystančių šalių rinkoje. Pažymima, kad kompanija rekordiškai daug uždirbo iš procesorių serveriams ir mobiliems įrenginiams, tačiau personalinių kompiuterių rinka yra smukusi - lyginant su praėjusiu ketvirčiu, pelnas iš „Intel Atom“ procesorių sumažėjo 400 milijonais dolerių.

Antrajame šių metų ketvirtyje bendrovė taip pat paskelbė apie rekordinį pelną. Tačiau antrajame ir trečiajame 2009 metų ketvirtyje „Intel“ veikla buvo nuostolinga dėl nestabilios situacijos rinkoje.

Šaltinis www.technologijos.lt

Naujoji „Microsoft“ operacinė sistema „Windows 7“ pasiekė „lūžio tašką“ – ją jau naudoja daugiau asmeninių kompiuterių, nei „Windows Vista“, pranešė „TechRadar.com“.

„Windows 7“ dalis globalioje kompiuterių operacinių sistemų rinkoje šiuo metu yra 14,46 proc., o „Windows Vista“ – 14,34 proc. Tai atskleidė naujausio bendrovės „Net Applications“ tyrimo rezultatai.

Praėjusių metų spalį debiutavusiai „Windows 7“ OS prireikė beveik 10 mėnesių savo pirmtakei pasivyti, sakoma pranešime.

Tačiau absoliučia asmeninių kompiuterių OS rinkos lydere išlieka „Windwos XP“, užimanti 61,97 proc. globalios rinkos. 9 metų senumo XP dominuoja rinkoje beveik visą praėjusį dešimtmetį, nes „Windows Vista“ OS niekaip nepavyko perkopti 20 proc. pasaulinės kompiuterių OS rinkos dalies, sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad bendrovės „Apple“ operacinės sistemos „Mac OS X“ dalis siekia beveik 5 proc. pasaulinės rinkos, o „Linux“ – apie 1 proc.