Vienas iš simuliacinėje misijoje dalyvavusių astronautų, Prancūzijos inžinierius Romainas Charlesas, savo dienoraštyje rašė: „Mūsų tarptautinė įgula sėkmingai įvykdė „Mars500“ misiją ir dabar mes esame laimingi bei su pasididžiavimu galime teigiamai atsakyti į prieš pusantrų metų užduotą klausimą: „Ar žmogus yra pajėgus tiek fiziškai, tiek psichologiškai iškęsti kelionės į Marsą izoliaciją?“ Taip, mes esame pasirengę vykti!”
15 mln. JAV dolerių projektą „Mars500“ vykdo Europos kosmoso agentūra (ESA) kartu su RBPI. Projekto tikslas – imituoti misiją į Marsą.

Astronautai šį projektą pradėjo vykdyti praeitų metų birželio 3 dieną. Nuo to laiko jie turėjo iškęsti įvairius eksperimentus, vienoje Maskvos užmiesčio automobilių aikštelėje atliko bandomąjį pasivaikščiojimą Marse ir nuolat stebėjo savo psichologinę bei fizinę būklę.

Norėdami, kad simuliacija būtų kuo realistiškesnė, įgulos nariai tam tikrai kelionės etapais išbandė uždelstą bendravimą su misijos valdymo centru. Tyrėjai tikisi, kad surinkti duomenys padės geriau suprasti fizinius ir psichologinius iššūkius, su kuriais ilgų kosmoso kelionių metu susiduria astronautai.

Vis dėlto, projekto rengėjams nepavyko atkurti gravitacijos ar radiacijos poveikio ir dėl to tyrimas gali būti neišbaigtas.

Astronautas Christeris Fuglesangas interneto svetainei Space.com teigė: „Projekto „Mars500“ trukmė yra unikali – iki šiol dar nėra buvę taip ilgai trunkančios izoliacijos, taigi dėl to galime gauti unikalius duomenis.“

„Iš logistikos ir komunikacijos pusės tai buvo pakankamai realistiška, – kalbėjo jis. – Be abejo, yra tam tikri aspektai, kurių negalima susimuliuoti. Pavyzdžiui, negalima simuliuoti nesvarumo būsenos ar radiacijos.“

Projektas taip pat buvo naudingas dar ir dėl to, kad padėjo nustatyti, kuriuo ilgų kosmoso kelionių metu žmonės susiduria su didžiausiais išbandymais. Išanalizavus šiuos duomenis bus galima padėti astronautams su tuo lengviau susidoroti.

„Astronautai išgyveno pakilimo ir nuosmukio laikotarpius, tačiau to ir buvo galima tikėtis, – pasakojo ESA žmogaus gyvenimo mokslų specialistas Patrikas Sundbladas. – Rugpjūtis psichologiškai buvo sunkus laikotarpis: tai buvo labiausiai monotoniška misijos fazė, jų draugai ir šeimos nariai atostogavo ir nesiuntė jiems tiek daug žinučių. Taip pat buvo mažai keičiamas ir astronautų maisto racionas.“
Projekte dalyvavusią įgulą sudarė jau minėtas R. Charlesas, italų inžinierius Diego Urbina, rusų psichologas Aleksandras Smolevskis, rusų chirurgas Suhrobas Kamolovas, rusų inžinierius Aleksejus Sitevas ir kinų astronautų treneris Wang Yue. Visi jie dar tris dienas bus izoliuoti, bus tikrinama jų sveikatos būklė ir tuomet jie pagaliau galės pasirodyti.

Manoma, kad mokslininkai užtruks dar metus analizuodami gautus rezultatus ir tuomet nuspręs, ką toliau reikia daryti.

Ekonomika.lt

Į IVPK asociacija kreipėsi šių metų pradžioje.

Išnagrinėjęs papildomą informaciją ir dokumentaciją, IVPK priiėmė sprendimą netenkinti LANVA prašymo. Komitetas pranešė, jog priimdamas sprendimą vadovavosi šiomis nuostatomis:

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ ir kad teisingumą nustato ir asmenų teisių pažeidimo klausimus šalyje sprendžia teismai;
Įpareigojus šalies interneto paslaugų tiekėjus filtruoti vartotojų persiunčiamus duomenis ar blokuoti prieigą, interneto tiekėjai pradėtų rinkti apie savo vartotojus papildomą informaciją, kurios jie nerenka šiuo metu ir nėra įgalioti jos rinkti pagal įstatymus;
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad IVPK „turi teisę savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant informacinės visuomenės paslaugas“. Į šioje dalyje nurodomų subjektų sąrašą patenka interneto paslaugų tiekėjai, bet įstatyme nėra apibrėžta, kaip turi būti suprantama sąvoka „pažeidimas“. Taip pat nėra reglamentuota, kokių veiksmų IVPK gali įpareigoti imtis interneto paslaugos tiekėją ir kokia procedūra turėtų būti atliekama;
Priimant sprendimą dėl interneto svetainės blokavimo būtina įvertinti tokio sprendimo santykį su žodžio laisvės, saviraiškos laisvės, privatumo apsaugos suvaržymais, būtina įsitikinti, kad neteisėtas turinys daro didesnę žalą negu kad žala, kurią visuomenė patirs dėl legalaus turinio, esančio numatomoje blokuoti svetainėje, nepasiekiamumo. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“). Taip pat būtina ekspertiniu būdu įvertinti, kokios priemonės geriausiai/efektyviausiai pasiektų reikiamų tikslų, kurios šalies sąskaita sprendimas blokuoti tam tikrą interneto svetainę turėtų būti įgyvendintas. To atlikti be visų suinteresuotų šalių išklausymo ir skaidraus, bešališko proceso neįmanoma.

Anot IVPK, vadovaujantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, komitetas negali įpareigoti interneto paslaugų teikėjų nutraukti prieigą prie „Linkomanijos“. Įstatyme IVPK suteikti įgaliojimai negali būti taikomi interneto svetainei blokuoti, nustatant neriboto galiojimo, daugkartinio taikymo įpareigojimą, nes toks įpareigojimas galimai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 109 straipsnių nuostatų.
IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas pažymi, kad užsienio šalyse priimta praktika, kai sprendimus dėl interneto tinklalapių blokavimo priima teismas.

„Sprendimus dėl prieigos šalies gyventojams prie tinklalapio PirateBay.org blokavimo teismai priėmė Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tiesa, teismo sprendimų vykdymas ne visur vyko sklandžiai. Pavyzdžiui, jau pirmąją dieną po šios svetainės užblokavimo Italijoje, atsirado būdas, kaip apeiti šį draudimą, o šalies vartotojų, besikreipiančių į tinklalapį, skaičius išaugo. Visiškai aišku, kad nelegalaus turinio sklaidos mažėjimą internete gali stabdyti tik sistemingos, aiškiai įstatymais apibrėžtos ir šalių pripažįstamos kaip tinkamos ir efektyvios priemonės, tarp kurių – vartotojų švietimas, legalaus turinio prieinamumo didinimas“, – teigė R.Kalinauskas.

Komitetas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ir tai, kad LANVA yra surinkusi iš esmės visus reikiamus įrodymus, siūlo asociacijai su prašymu uždrausti prieigą Lietuvos Respublikos teritorijoje prie neskelbtinos informacijos tinklalapyje www.linkomanija.net kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o IVPK ir toliau bendradarbiautų su LANVA, kiek tai galėtų daryti pagal jam suteiktus įgaliojimus.

Papildyta 16.29 val.: Sprendimas nustebino ir nuvylė

LANVA pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius teigė, jog komiteto sprendimas jį ir asociacijos narius nustebino ir nuvylė. Anot jo, komitetui yra suteikti visi reikiami įgaliojimai, reikėjo tik valios veikti, tačiau būtent jos pritrūko.

„Susitikimų buvo daug tiek su IVPK, interneto paslaugų tiekėjais, policijos atstovais, kriminalistais. Paskutinio susitikimo metu, maždaug prieš keturis mėnesius, IVPK atstovai buvo išsakę preliminarią poziciją, kad kažką daryti reikia ir nieko nedaryti yra blogai. Tarsi pažadėjo, kad bent jau per DNS stotis blokuoti tinklalapį jie imsis. Mūsų visi nariai tikėjosi, kad pagaliau internetas bus kontroliuojamas, kad Vyriausybės institucijos imsis veiksmų ir užtikrins skaidrią veiklą interneto erdvėje, kad legaliu intelektinės nuosavybės platinimu užsiimantys subjektai turės Vyriausybės institucijų palaikymą. Tačiau matome, kad atsitiko priešingai. IVPK, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, nesiima visiškai jokių veiksmų. Šis jų sprendimas mus labai nustebino“, – kalbėjo LANVA atstovas.

DNS stotys – tai domenų vardų struktūros tarnybinės stotys, keičiančios vartotojų įvestus „raidinius“ svetainių adresus (pvz., Puslapis.lt) į skaitinius IP adresus, o pagal jį atrandama ieškoma svetainė.

V.Simanavičius teigė, kad asociacijos nariai dar svarstys, ar kreiptis į teismą dėl „Linkomanijos“ blokavimo, kadangi reikiami įrodymai jau yra surinkti.

Interneto paslaugų tiekėjai oficialiai laikosi pozicijos, kad prieigos prie interneto tinklalapių blokavimas yra tolygus cenzūrai. „Mes ir toliau manome, kad interneto cenzūra Lietuvoje neturėtų būti įgyvendinama. Pasaulinė praktika rodo, kad net ir ėmusis priemonių prieš pavienes interneto svetaines, turinio platintojai sugalvoja kitų, dažniausiai efektyvesnių, platinimo būdų. Tad išeičių reiktų ieškoti kuriant naujus turinio kūrimo ir platinimo verslo modelius, kurie nebeskatintų ieškoti būdų nelegaliai dalintis turiniu“, – teigė telekomunikacijų kompanijos TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Šaltinis 15min.lt

Virusas sugeba prasmukti pro apsaugos sistemas ir pasislepia antivirusinių programų retai tikrinamose vietose. Jį sunku ne tik rasti, bet ir išnaikinti.

Kenkėjiška programa aktyvuojama operacinei sistemai dar nespėjus pilnai užsikrauti. Šis užkrėstų kompiuterių tinklas valdomas internetu, naudojant specialią koduotę. Būtent dėl to jį sunku susekti ir išjungti.

TDL-4 kūrėjai sukūrė savo kodavimo sistemą, todėl antivirusinės programos negali patikrinti, kokius duomenis siunčia ir gauna užkrėstas kompiuteris, nes jie būna užšifruoti. Be to, instrukcijos kenkėjiškai programai siunčiamos ne iš centralizuotos sistemos, o naudojant „peer-to-peer“ tinklą.

Moderniausias virusas

„Kaspersky Labs“ saugumo ekspertai Sergejus Golovanovas ir Igoris Soumenkovas teigia, jog TDL-4 yra šiuo metu „moderniausia grėsmė“ kompiuterių vartotojams.

„TDL savininkai bando sukurti nesunaikinamą „botnet“ tinklą, kuris yra apsaugotas nuo atakų, varžovų ir antivirusinių programų“, – teigia jie.

„Botnet“ yra virusu užkrėstų kompiuterių tinklas, kurį nuotoliniu būdu gali valdyti programišiai. Pasinaudojant šiais tinklais dažnai vagiama asmeninė vartotojų informacija, jie taip pat naudojami nepageidaujamų el. laiškų (angl. spam) siuntimui bei programišių atakoms įgyvendinti.

TDL virusai aktyviausiai platinami per pornografijos ir „piratinę“ produkciją (nemokamus filmus, muziką, programinę įrangą ir kt.) siūlančius tinklalapius, taip pat jų randama svetainėse, kurios leidžia vartotojams saugoti vaizdo įrašus ir nuotraukas.

Didžioji dalis TDL užkrėstų kompiuterių yra JAV (28 proc.), nemažai jų yra Indijoje (7 proc.), Didžiojoje Britanijoje (5 proc.), Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje (po 3 proc.).

Šaltinis: 15min

Ar jums nepasidaro nuobodu besišlapinant baro tualete? Kompanija Sega sugalvojo kaip pralinksminti nuolatinius viešųjų tualetų lankytojus. Žaidimų konsoles gaminanti firma jau artimiausiu metu į rinką paleis kompiuterinius žaidimus, valdomus šlapimo srove. Skamba neįtikėtinai, tačiau jau planuojama šiuos kompiuterius įrengti dalyje Japonijos metro stočių.

Tualetų lankytojai galės varžytis keturiuose skirtinguose žaidimuose:

“Manneken Pis” – skaičiuojamas šlapimo kiekis.
“Graffiti Eraser” – srovės pagalba bus bandoma nutrinti graffiti piešinį nuo virtualios sienos.
“The North Wind and Her” – žaidėjas pavirs vėju ir su kuo stipresne šlapimo srove bandys pakelti virtualios merginos suknelę.
“Milk From Nose” – du, prie gretimų pisuarų stovintys vyrai varžysis kieno srovė yra stipresnė. Tuo tarpu ekrane bus rodomi du sumo imtynininkai, purškiantys pieną pro nosies šnerves ir taip iš ringo bandantys išstumti oponentą. (Šlykštu, ar ne?)

Negana to, visų žaidimų rekordai bus fiksuojami, o “žaidėjai” galės juos įsikelti į nešiojamas atmintines.

Šaltinis: skaitalas.lt

Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų bei negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Bet dabartinės kartos kompiuteriai naudojami yra ne tik skaičiavimui, bet ir pramogoms, darbui…

Kam ankščiau ir dabar naudojame kompiuterį?

Ankščiau tai buvo tik skaičiavimo mašina, bet maždaug po 40 metų viskas pasikeitė ir tai viskas į gerąją pusę. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra pritaikyti ne tik skaičiuoti bet ir su juo mes galime žaisti kompiuterinius žaidimus, kurti grafinius elementus, programuoti programas(žaidimus), rašome įvairius darbus, ieškome informacijos ir daug kitų veiksmų. Tačiau čia tik maža dalelyte ką su juo mes darome. Prieš 25m., beveik niekas apie toki daiktą nebūtų pasvajojęs. O dabar beveik kiekvienas gali turėti kompiuterį. Dauguma be jo negali išsiversti ypač programuotojai, žurnalistai rašantys straipsnius, bei visų sričių mokslininkai. Šiuo metų kompiuteriai vaidina labai didelį vaidmenį mūsų pasaulyje. Kuo tolyn tuo didesnių žingsniu tobulėja kompiuteriai. Ar jūs prieš 5-7m., būtumėte pagalvoję apie HDD 1TB? Nemanau, tai tikrai yra didelis kiekis.

Internetas

Tai yra pats didžiausias globalinis tinklas kuris mums yra tikrai svarbus. Mes surandame informaciją, sklinda greičiau žinios, galime bendrauti per įvairias programas su kitame žemyne esančiais giminaičiais, mokytis nuotolinių būdų ir daug kitų veiksmų galime atlikti. Bet čia žmonės bendraudami gali apsimesti kuo tik nori. Ir čia slypi daug pavojų, ne tik kompiuterinių virusų, bet ir realių žmonių kurie gali atlikti nusikaltimą.
Ant ko stovi internetas? Internetas stovi ant serverių kuriuose yra talpinamos internetinės svetainės. Kiekvienas atskiras serveris turi atskirą IP tai 4 taškais atskirti skaičiai iki 255 IPv4 standarto, bet greitu metu bus pradėtas naudoti IPv6, nes neužtenka IP adresų kiekvienam kompiuteriui. Kiekvienam IP adresui yra priskiriamas domenas trumpas adresas pvz.: *.lt, *.com, *.net ir t.t., bet galime svetaine pasiekti ir per IP adresą tačiau vartotojams domenas patogesnis bet aišku būna ir subdomenų pvz.: *.adresas.lt. Kasdien internetinių svetainių kiekis auga internete. Šiuo metu populiariausia kalba internete yra anglų, tačiau yra prognozuojama, kad kinų kalba aplenks ir ją. Kol kas dauguma internetinių svetainių yra sukurtos su PHP programavimo kalbą.

Programavimo kalbos

Kompiuterinės programos yra kuriamos su programavimo kalbomis, tokiomis kaip C#/C/C++ tai vienos iš galingiausių ir sudėtingiausių programavimo kalbų kuriomis yra kuriamos programos pvz.: operacinės sistemos(OS), antivirusinės, žaidimai ir kt. Bet šiuo metu internetinės svetainės yra kuriamos su kol kas populiariausia programavimo kalba PHP. Bet kai kurie programuotojai ją laiko skriptingo kalba.

Keletas svarbesnių kompiuterio plėtros momentų

1960m. – Išleista pirmoji struktūrizuota, procedūrinė programavimo kalba Algol.
1960m. – Sukurtas pirmasis kompiliatorių generatorius.
1963m. – Sukurta pirmoji pelė.
1965m. – Advanced Research Projects Agency sukūrė paketų komutavimą. Tai leido pradėti kompiuterių tinklų kūrimą. Pirmasis kompiuterių ryšio užmezgimas įvyko 1969 m. lapkričio 21 d. tarp Stanford ir UCLA.
1965m. – Control Data Corporation sukūrė pirmąjį superkompiuterį CDC 6600.
1970m. – Intel firma sukūrė pirmąją RAM mikroschemą. Ji buvo pavadinta 1103 ir turėjo 1 K-bito (1024 bitų) talpą.
1971m. – Ray Tomlinson sukūrė pirmąją programą, kurios pagalba galima buvo persiųsti email pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.
1972m. – Buvo užmegstas pirmasis tarptautinis ARPANET ryšys. ARPANET vėliau tapo Interneto tinklu.
1973m. – Sukurtas Ethernet tinklas, kuris tapo populiariu tinklu, leidžiančiu sujungti asmeninius ir kitus kompiuterius tarpusavyje ir kuris leido šiems kompiuteriams tarpusavyje dalintis duomenimis bei įrenginiais, pavyzdžiui, spausdintuvais. Šiuo būdu tarpusavyje sujungti kompiuteriai sudaro LAN tinklą.
1975m. – Įkurta „Microsoft“ firma.
1979m. – Buvo išrastas kompaktinis diskas.
1983m. – Daugiau nei 10 milijonų kompiuterių naudojosi JAV.
1986m. – Daugiau nei 30 milijonų kompiuterių yra naudojamos JAV.
1985m. – Lapkričio 20 d., „Microsoft“ išleidžia pirmąją operacine sistema „Windows 1.0“. Nebereikia įvedinėti MS‑DOS komandų.
1975-darbartis. – „Microsoft“ operacinės sistema „Windows“ yra populiariausia pasaulyje.

Kompiuteriuose tykantis pavojai

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programą, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

TOP3 daugiausia padare žalos virusai:

Code Red (2001)
Apytiksliai nuostoliai $ 2.6 bilijonai.

Tinklo kirminas Code Red, besinaudodamas web serverio Microsoft IIS saugumo spraga, internete pradėjo intensyviai plisti 2001 m. liepos 13 d. Įdomiausia, jog Microsoft kompanija liepos viduryje išleido atnaujinimus, panaikinančius saugumo spragą, tačiau tai viruso nesustabdė. Kinijoje sukurtas virusas suprogramuotas maksimaliai žalai – jis aktyviai ieškojo kitų pažeidžiamų sistemų ir taip stengėsi užkrėsti maksimalų kiekį serverių. Nustatytą dieną turėjo prasidėti didžiulė DOS ataka pagal nurodytus IP adresus, į kuriuos įtraukti buvo ir JAV vyriausybės kompiuteriai. Mažiau nei per savaitę virusas užkrėtė apie 400 tūkst. serverių.

ILOVEYOU (2000)
Apytiksliai nuostoliai $10-15 mlrd.

Taip pat žinomas kaip Loveletter ir The Love Bug. Šis Visual Basic kalba parašytas skriptas nusitaikė į vieną iš pagrindinių žmogiškų savybių: norą būti mylimam. Pirmą kartą virusas aptiktas Hongonge 2000 m gegužės 3 dieną. Programa plito elektroniniu paštu – laiško pavadinimas skambėjo “Aš tave myliu”, o viduje prisegtas priedas su dvigubu plėtiniu .txt.vbs. Virusas plito taip pat, kaip ir Melissa – išsiuntinėdavo savo kopijas adresatams, įrašytiems į Microsoft Outlook adresų knygą. Užkrėstame kompiuteryje programa surasdavo vartotojų loginus ir slaptažodžius ir juos išsiųsdavo viruso kūrėjui. Tarp kitko, viruso autorius buvo surastas – tai buvo Filipinų pilietis. Tačiau jis taip ir nebuvo nubaustas, nes Filipinų įstatymai nenumatė atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Sobig.F (2003)
Apytiksliai nuostoliai $ 5-10 mlrd., daugiau nei 1 mln užkrėstų kompiuterių visame pasaulyje.

Sobig viruso epidemija prasidėjo iškart po Blaster viruso atakų. Rugpjūčio mėnuo tapo labiau sunkesniu tiek antivirusinėms kompanijoms, tiek ir paprastiems kompiuterių naudotojams. Modifikacija Sobig.F buvo labiausiai pavojinga. Internete ji pasirodė rugpjūčio 19 d. ir iš kart sumušė visus rekordus (vėliau ją aplenkė MyDoom) – per 24 val. užkrėsti daugiau nei 1 mln. kompiuterių. Virusas plito tradiciniu keliu – elektroniniu paštu per prisegtą priedą. Šiuo atveju priedai turėjo plėtinį .pif. Įdomiausia, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. virusas pats deziaktyvavosi ir daugiau nekėlė jokio pavojaus. Nežiūrint to, Microsoft paskelbė $250 tūkst. premiją už autoriaus galvą, tačiau kol kas jo dar niekas nerado.

Manau trumpai, aiškiai ir įdomiai, apžvelgiau aš visą kompiuterio erą, bent dalele jos tikrai. Gero ir malonaus skaitymo!

Šaltinis: SkaitykIT , dromey.us.lt

2007 m. visa pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose prietaisuose saugoma informacija užėmė 295 eksabaitus (295 milijardus gigabaitų), ketvirtadienį žurnale „Science Express“ išspausdintame straipsnyje tyrimo rezultatus apibendrina JAV Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Naudodami savo metodologiją, mokslininkai, vadovaujami Martino Hilbero (Martin Hilbert), tyrimą vykdė 4 metus. Nustatyta, kad 2002 m. buvo lūžio metai – tuomet skaitmeniniuose prietaisuose informacijos jau buvo saugoma daugiau nei analoginiuose. O 2007 m. net 97 proc. pasaulio informacijos buvo saugoma skaitmeniniu formatu.

52 proc. visos informacijos 2007 m. buvo laikoma asmeninių kompiuterių kietuosiuose diskuose, 28 proc. – optinėse laikmenose, apie 11 proc. – skaitmeninėse juostelėse.

Be to, visi pasaulyje 2007 metais egzistavę asmeniniai kompiuteriai atliko 6,4 kvintilijono operacijų per sekundę. Manoma, kad apytiksliai tiek pat operacijų per sekundę atlieka vieno žmogaus smegenys. Jei visi skaitmenine technika atlikti veiksmai būtų atliekami rankiniu būdu, pasiekti dabartinę situaciją būtų prireikę laikotarpio, 2,2 tūkst. kartų ilgesnio už laikotarpį, kuris praėjo nuo hipotetinio Didžiojo sprogimo, teigiama tyrimo ataskaitoje.

295 eksabaitų informacijos kiekį įrašius į kompaktinius diskus, iš jų būtų galima pastatyti bokštą, kurio aukštis viršytų atstumą iki mėnulio. Mokslininkų įsitikinimu, šis kiekis prilygsta vos 1% informacijos, kuri saugoma visose vieno žmogaus DNR molekulėse.

Jei vieno bito informacija būtų prilyginta vienai žvaigždei, mūsų pasaulyje kiekvienam žmogui yra skirta po ištisą galaktiką informacijos.

Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 m. pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija buvo laikomi TV ar GPS signalai.

“Gauti skaičiai – išties pribloškiantys, – sutinka tyrimui vadovavęs M.Hilberas. – Tiesa, lyginant su visa gamtoje glūdinčia informacija, šie kiekiai yra niekiniai. Tačiau gamtos informacijos kiekiai, nepaisant jų dydžio, išlieka stabilūs, o žmonių pasaulio technologinės informacijos augimo tempai smarkiai didėja.”

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad informacijos apdorojimo greitis per vienerius metus išauga 58%, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23%. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje žmonija gali susidurti su duomenų laikymo įrenginių stoka. Greitas informacijos kiekio gausėjimas siejamas su interneto paslaugų gausėjimu.

Tyrimo ataskaitoje pranešama, jog iki skaitmeninės revoliucijos liūto dalis informacijos buvo saugoma magnetinėse juostelėse, t.y., video kasetėse: 1986 m. tik 14 proc. pasaulio informacijos glūdėjo vinilinėse plokštelėse, 12 proc. – garso kasečių juostelėse, 8 proc. – fotonegatyvuose.

Pradedant tais pačiais 1986-aisiais, smuko popieriaus kaip informacijos laikymo priemonės populiarumas. Jei 1986 m. popierinės medijos sudarė 33 proc. pasaulinės informacijos, tai 2007 m. popieriuje buvo tik 0,007 proc. pasaulinės informacijos.

“Gyvename tokioje eroje, kur ekonomika, politinė laisvė ir kultūros klestėjimas vis labiau priklauso nuo mūsų technologijų, – pažymi tyrimo ataskaitos autorius M.Hilberas. – Tai – pirmasis mėginimas įvertinti žmonijos laikomą informacijos kiekį ir laikymo kaitos pobūdį.”

“Google” panašu pasidavė pramogų industrijos atstovų (MPAA ir RIAA) spaudimui ir dabar šis populiariausias pasaulyje internetinės paieškos variklis aktyviai cenzūruoja paieškos užklausas, į kurias įeina tokie terminai, kaip “BitTorrent”, “torrent”, “utorrent”, “RapidShare” ar “Megaupload”.

Kinai sukūrė išmaniojo telefono „konceptą“, kuris privertė išsižioti net didžiausius skeptikus. „Line Phone“ pavadintas telefonas yra valdomas vien lietimui jautriu ekranu ir neturi nė vieno mygtuko.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Šio išmaniojo telefono „konceptas“ buvo sukurtas Kinijoje ir laimėjo 2010 metų „Furong Cup“ apdovanojimą už skaitmeninio produkto ar paslaugos dizainą.

Pailgos formos telefono priekinėje dalyje nėra nė vieno mygtuko, jis valdomas vien lietimui jautriu ekranu bei lietimui jautriais kraštais. Pavyzdžiui, įjungus garso takelį grojamą vietą galima reguliuoti slenkant pirštą palei vieną telefono briauną, o kita briauna leidžia reguliuoti garsumą.

Be to, sujungus kelis šios rūšies telefonus galima perkelti failus, naudoti juos kaip kompiuterį ar žaidimų konsolę.

Ar šis telefonas kada nors bus pagamintas, kol kas neaišku, tačiau per kelias dienas jis sulaukė itin didelio susidomėjimo.

Siūlome pažiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pristatomas „Line Phone“:

Šaltinis:

Filmų, failų, programų ir kitų kūrinių nelegaliu platinimu kaltinama lietuviška „torrent“ svetainė „Linkomanija.net“ sulaukė dar vieno smūgio. Prokurorai įšaldė iš tinklalapio vartotojų surinktas lėšas.

„Su liūdesiu norime pranešti, kad pikti dėdės liepė mūsų partneriams (per kuriuos mes rinkome jūsų paramą) įšaldyti mūsų sąskaitą, todėl laikinai neturime galimybių priimti paramą. Mes Jus informuosime, kai vėl bus įmanoma paremti mūsų projektą, o kol kas kaip nors…“ – skelbiama nelegalios produkcijos platinimu kaltinamoje svetainėje „Linkomanija.net“.

Alfa.lt

Mokslininkai iš Niujorko nustatė, kad ant kelių nešiojamąjį kompiuterį laikančių vyrų reprodukcinė funkcija gali sutrikti, rašo „Reghardware“.

Mokslininkai teigia, kad nešiojamojo kompiuterių skleidžiama šiluma skatina sėklidžių perkaitimą, kuris neigiamai veikia gaminamos spermos kokybę, o taip gali sutrukdyti vyrui tapti tėvu.

Bandymuose dalyvavo 29 vyrai. Buvo nustatyta, kad po 10-15 minučių nešiojamojo kompiuterio laikymo ant kelių kapšelių temperatūra padidėja 2,5 laipsnio.

Tyrimui vadovavęs urologas Jelimas Šeinkinas pareiškė, kad vyrams laikyti nešiojamąjį kompiuterį ant kelių yra „nesaugu“. Kiti tyrimai rodo, kad vyrų reprodukcinę funkciją neigiamai veikia net vienu laipsniu padidėjusi kapšelio temperatūra.