Vienas iš simuliacinėje misijoje dalyvavusių astronautų, Prancūzijos inžinierius Romainas Charlesas, savo dienoraštyje rašė: „Mūsų tarptautinė įgula sėkmingai įvykdė „Mars500“ misiją ir dabar mes esame laimingi bei su pasididžiavimu galime teigiamai atsakyti į prieš pusantrų metų užduotą klausimą: „Ar žmogus yra pajėgus tiek fiziškai, tiek psichologiškai iškęsti kelionės į Marsą izoliaciją?“ Taip, mes esame pasirengę vykti!”
15 mln. JAV dolerių projektą „Mars500“ vykdo Europos kosmoso agentūra (ESA) kartu su RBPI. Projekto tikslas – imituoti misiją į Marsą.

Astronautai šį projektą pradėjo vykdyti praeitų metų birželio 3 dieną. Nuo to laiko jie turėjo iškęsti įvairius eksperimentus, vienoje Maskvos užmiesčio automobilių aikštelėje atliko bandomąjį pasivaikščiojimą Marse ir nuolat stebėjo savo psichologinę bei fizinę būklę.

Norėdami, kad simuliacija būtų kuo realistiškesnė, įgulos nariai tam tikrai kelionės etapais išbandė uždelstą bendravimą su misijos valdymo centru. Tyrėjai tikisi, kad surinkti duomenys padės geriau suprasti fizinius ir psichologinius iššūkius, su kuriais ilgų kosmoso kelionių metu susiduria astronautai.

Vis dėlto, projekto rengėjams nepavyko atkurti gravitacijos ar radiacijos poveikio ir dėl to tyrimas gali būti neišbaigtas.

Astronautas Christeris Fuglesangas interneto svetainei Space.com teigė: „Projekto „Mars500“ trukmė yra unikali – iki šiol dar nėra buvę taip ilgai trunkančios izoliacijos, taigi dėl to galime gauti unikalius duomenis.“

„Iš logistikos ir komunikacijos pusės tai buvo pakankamai realistiška, – kalbėjo jis. – Be abejo, yra tam tikri aspektai, kurių negalima susimuliuoti. Pavyzdžiui, negalima simuliuoti nesvarumo būsenos ar radiacijos.“

Projektas taip pat buvo naudingas dar ir dėl to, kad padėjo nustatyti, kuriuo ilgų kosmoso kelionių metu žmonės susiduria su didžiausiais išbandymais. Išanalizavus šiuos duomenis bus galima padėti astronautams su tuo lengviau susidoroti.

„Astronautai išgyveno pakilimo ir nuosmukio laikotarpius, tačiau to ir buvo galima tikėtis, – pasakojo ESA žmogaus gyvenimo mokslų specialistas Patrikas Sundbladas. – Rugpjūtis psichologiškai buvo sunkus laikotarpis: tai buvo labiausiai monotoniška misijos fazė, jų draugai ir šeimos nariai atostogavo ir nesiuntė jiems tiek daug žinučių. Taip pat buvo mažai keičiamas ir astronautų maisto racionas.“
Projekte dalyvavusią įgulą sudarė jau minėtas R. Charlesas, italų inžinierius Diego Urbina, rusų psichologas Aleksandras Smolevskis, rusų chirurgas Suhrobas Kamolovas, rusų inžinierius Aleksejus Sitevas ir kinų astronautų treneris Wang Yue. Visi jie dar tris dienas bus izoliuoti, bus tikrinama jų sveikatos būklė ir tuomet jie pagaliau galės pasirodyti.

Manoma, kad mokslininkai užtruks dar metus analizuodami gautus rezultatus ir tuomet nuspręs, ką toliau reikia daryti.

Ekonomika.lt

Ar jums nepasidaro nuobodu besišlapinant baro tualete? Kompanija Sega sugalvojo kaip pralinksminti nuolatinius viešųjų tualetų lankytojus. Žaidimų konsoles gaminanti firma jau artimiausiu metu į rinką paleis kompiuterinius žaidimus, valdomus šlapimo srove. Skamba neįtikėtinai, tačiau jau planuojama šiuos kompiuterius įrengti dalyje Japonijos metro stočių.

Tualetų lankytojai galės varžytis keturiuose skirtinguose žaidimuose:

“Manneken Pis” – skaičiuojamas šlapimo kiekis.
“Graffiti Eraser” – srovės pagalba bus bandoma nutrinti graffiti piešinį nuo virtualios sienos.
“The North Wind and Her” – žaidėjas pavirs vėju ir su kuo stipresne šlapimo srove bandys pakelti virtualios merginos suknelę.
“Milk From Nose” – du, prie gretimų pisuarų stovintys vyrai varžysis kieno srovė yra stipresnė. Tuo tarpu ekrane bus rodomi du sumo imtynininkai, purškiantys pieną pro nosies šnerves ir taip iš ringo bandantys išstumti oponentą. (Šlykštu, ar ne?)

Negana to, visų žaidimų rekordai bus fiksuojami, o “žaidėjai” galės juos įsikelti į nešiojamas atmintines.

Šaltinis: skaitalas.lt

OCZ Vertex 3 yra 2,5 colių dydžio, turi MLC (multi-level cell), NAND Flash atmintį, TRIM palaikymą, darbo laikas siekia iki 2 milijonų valandų ir atkeliauja su 3 metų garantija. 4k atsitikinių failų rašymo sparta siekia iki 60000 IOPS.

Naujieji kaupikliai yra trijų talpų:
120GB – 550 MB/s (skaitymas) / 500 MB/s (rašymas) 300 $ (apie 780 Lt)
240GB – 550 MB/s (skaitymas) / 520 MB/s (rašymas) 550 $ (apie 1430 Lt)
480GB – 530 MB/s (skaitymas) / 450 MB/s (rašymas) 1900 $ (apie 4940 Lt)

Gitara be stygų – skamba keistai. Tačiau, kam tos stygos. Misa Digital pristatė neprilygstamą muzikos instrumentą – labai dailios formos skaitmeninę gitarą.

Ji neturi tikrų stygų ir kitų gitaroms būdingų atributų, nes yra beprotiškai moderni – stygas pakeitė lietimams jautrus ekranėlis ir krūva mygtukų. Nieko čia keisto, juk gyvename XXI amžiuje, todėl ir į muzikos instrumentų rinką papučia naujovių vėjai.

Kitara, taip pavadintas šis instrumentas, tai – akustinės, elektrinės ir bosinės gitarų bei sintezatoriaus hibridas. Kitaros savininkas, be abejonės, galės būti vadinamas žmogumi orkestru. Ją tereikia prijungti prie garso sistemos ir galima pradėti eksperimentuoti.

Šiuo instrumentu už Atlanto bus pradėta prekiauti tik kitų metų balandį. Tačiau jau dabar galima pateikti išankstinius užsakymus. Kaina – nuo 2 200 litų.

Studija praneša, kad konsolėms Xbox 360 bei PlayStation 3 ir asmeniniams kompiuteriams ruošiamas žaidimas veiks su bet kokia tikra gitara. Rocksmith turėtų prisitaikyti prie žaidėjo lygio ir leisti sugroti gausybę kūrinių nuo naujausių hitų iki roko klasikos. Jau patvirtinti tokių legendinių grupių bei atlikėjų kaip The Rolling Stones, Nirvana ir Davido Bowie kūriniai. Žaidimas ketina pasirodyti rudenį.

http://www.rocksmith.com

Alfa.lt

Šiuo įrenginiu galima spausdinti valgomus trimačius objektus.

Tarp Cornellio universiteto laboratorijoje sukonstruoto 3D maisto spausdintuvo įspūdingiausių kūrinių – iš žemės geldučių ir sūrio pagamintas miniatiūrinis daugkartinis erdvėlaivis.

Laboratorija projektą, pavadintą „fab@home“, įgyvendina kartu su Niujorke įsikūrusiu Prancūzijos kulinarijos institutu.

„Ši technologija leidžia naudojant maistą sukurti sudėtingas geometrines formas, ko rankomis padaryti nebūtų įmanoma“, – teigia laboratorijoje dirbantis Jeffrey Liptonas.

„Iki šiol jau spausdinome naudodami šokoladą, sūrį, kalakutieną ar salierus“, – „CBC Radio“ kalbėjo J. Liptonas.

Dėžę primenančiame spausdintuve sumontuoti purkštukai, pro kuriuos švirkščiama iš įvairiausių maisto produktų pagaminta masė, taip pat nuolat kruopščiai kontroliuojama purkštukų padėtis.

„Procesas yra gana paprastas. Taip, kaip jūsų 2D spausdintuvas ant popieriaus paskleidžia rašalo taškelius, iš kurių sukuriamas atvaizdas, šis brėžia medžiagos linijas vieną ant kitos, ir taip sukuria 3D objektą“, – aiškino J. Liptonas.

Anot Prancūzijos kulinarijos instituto kulinarijos technologijos direktoriaus Dave`o Arnoldo, išgirdę apie maisto spausdinimo technologiją, žmonės pirmiausiai galvoja apie jos pritaikymą gaminant trijų dimensijų žlėgtainį ar kitą mėgstamą patiekalą, arba įspūdingą atvaizdą ant gimtadienio torto.

Tačiau D. Arnoldą labiau domina kitos šios technologijos pritaikymo galimybės. Jis nori sukurti tekstūras ir valgius, kurių dar nebuvo. Jis jau sukūrė įdomų traškų javų užkandį, kurį 3D spausdintuvas papuošė vingiuotais ornamentais.

„Naudodamas šią technologiją, galėčiau sukurti įdomias mėsos tekstūras. Įsivaizduokite maltos mėsos kepsnį, kuris sugeria padažą kaip kempinė“, – kalbėjo kulinaras.

2007 m. visa pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose prietaisuose saugoma informacija užėmė 295 eksabaitus (295 milijardus gigabaitų), ketvirtadienį žurnale „Science Express“ išspausdintame straipsnyje tyrimo rezultatus apibendrina JAV Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Naudodami savo metodologiją, mokslininkai, vadovaujami Martino Hilbero (Martin Hilbert), tyrimą vykdė 4 metus. Nustatyta, kad 2002 m. buvo lūžio metai – tuomet skaitmeniniuose prietaisuose informacijos jau buvo saugoma daugiau nei analoginiuose. O 2007 m. net 97 proc. pasaulio informacijos buvo saugoma skaitmeniniu formatu.

52 proc. visos informacijos 2007 m. buvo laikoma asmeninių kompiuterių kietuosiuose diskuose, 28 proc. – optinėse laikmenose, apie 11 proc. – skaitmeninėse juostelėse.

Be to, visi pasaulyje 2007 metais egzistavę asmeniniai kompiuteriai atliko 6,4 kvintilijono operacijų per sekundę. Manoma, kad apytiksliai tiek pat operacijų per sekundę atlieka vieno žmogaus smegenys. Jei visi skaitmenine technika atlikti veiksmai būtų atliekami rankiniu būdu, pasiekti dabartinę situaciją būtų prireikę laikotarpio, 2,2 tūkst. kartų ilgesnio už laikotarpį, kuris praėjo nuo hipotetinio Didžiojo sprogimo, teigiama tyrimo ataskaitoje.

295 eksabaitų informacijos kiekį įrašius į kompaktinius diskus, iš jų būtų galima pastatyti bokštą, kurio aukštis viršytų atstumą iki mėnulio. Mokslininkų įsitikinimu, šis kiekis prilygsta vos 1% informacijos, kuri saugoma visose vieno žmogaus DNR molekulėse.

Jei vieno bito informacija būtų prilyginta vienai žvaigždei, mūsų pasaulyje kiekvienam žmogui yra skirta po ištisą galaktiką informacijos.

Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 m. pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija buvo laikomi TV ar GPS signalai.

“Gauti skaičiai – išties pribloškiantys, – sutinka tyrimui vadovavęs M.Hilberas. – Tiesa, lyginant su visa gamtoje glūdinčia informacija, šie kiekiai yra niekiniai. Tačiau gamtos informacijos kiekiai, nepaisant jų dydžio, išlieka stabilūs, o žmonių pasaulio technologinės informacijos augimo tempai smarkiai didėja.”

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad informacijos apdorojimo greitis per vienerius metus išauga 58%, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23%. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje žmonija gali susidurti su duomenų laikymo įrenginių stoka. Greitas informacijos kiekio gausėjimas siejamas su interneto paslaugų gausėjimu.

Tyrimo ataskaitoje pranešama, jog iki skaitmeninės revoliucijos liūto dalis informacijos buvo saugoma magnetinėse juostelėse, t.y., video kasetėse: 1986 m. tik 14 proc. pasaulio informacijos glūdėjo vinilinėse plokštelėse, 12 proc. – garso kasečių juostelėse, 8 proc. – fotonegatyvuose.

Pradedant tais pačiais 1986-aisiais, smuko popieriaus kaip informacijos laikymo priemonės populiarumas. Jei 1986 m. popierinės medijos sudarė 33 proc. pasaulinės informacijos, tai 2007 m. popieriuje buvo tik 0,007 proc. pasaulinės informacijos.

“Gyvename tokioje eroje, kur ekonomika, politinė laisvė ir kultūros klestėjimas vis labiau priklauso nuo mūsų technologijų, – pažymi tyrimo ataskaitos autorius M.Hilberas. – Tai – pirmasis mėginimas įvertinti žmonijos laikomą informacijos kiekį ir laikymo kaitos pobūdį.”

Kinai sukūrė išmaniojo telefono „konceptą“, kuris privertė išsižioti net didžiausius skeptikus. „Line Phone“ pavadintas telefonas yra valdomas vien lietimui jautriu ekranu ir neturi nė vieno mygtuko.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Šio išmaniojo telefono „konceptas“ buvo sukurtas Kinijoje ir laimėjo 2010 metų „Furong Cup“ apdovanojimą už skaitmeninio produkto ar paslaugos dizainą.

Pailgos formos telefono priekinėje dalyje nėra nė vieno mygtuko, jis valdomas vien lietimui jautriu ekranu bei lietimui jautriais kraštais. Pavyzdžiui, įjungus garso takelį grojamą vietą galima reguliuoti slenkant pirštą palei vieną telefono briauną, o kita briauna leidžia reguliuoti garsumą.

Be to, sujungus kelis šios rūšies telefonus galima perkelti failus, naudoti juos kaip kompiuterį ar žaidimų konsolę.

Ar šis telefonas kada nors bus pagamintas, kol kas neaišku, tačiau per kelias dienas jis sulaukė itin didelio susidomėjimo.

Siūlome pažiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pristatomas „Line Phone“:

Šaltinis:

Bendrovė „Nokia“ veda derybas su „Microsoft“ dėl mobiliųjų telefonų su „Windows Phone 7“ operacine sistema gamybos, pranešė „UnwiredView.com“.

Abiejų bendrovių atstovai šios informacijos nekomentuoja, tačiau, šaltinių teigimu, šių derybų iniciatorė buvo „Nokia“, o derybininkų susitikimai prasidėjo dar lapkričio mėnesį, sakoma pranešime.

Teigiama, kad „Nokia“ su „Microsoft“ tariasi dėl serijos išmaniųjų telefonų, naudosiančių „Windows Phone 7“, išleidimo. Kol kas neaišku, ar jie bus pažymėti „Nokia“ prekės ženklu.

Jei tokios derybos iš tiesų vyksta, tai gali reikšti svarbų „Nokia“, plėtojančios „Symbian^3“ ir naująją „MeeGO“ OS, požiūrio į „svetimas“ operacines sistemas pasikeitimą, teigia leidinys.

Manoma, kad galimas artimesnis „Microsoft“ ir „Nokia“ bendradarbiavimas būtų naudingas abiem pusėms. „Nokia“ esą labai nenorėtų įsijungti į atvirąją „Android“ platformą plėtojančių gamintojų suburtą „Open Handset Alliance“ aljansą ir pereiti prie „Google Android“, nes tai patvirtintų, jog „Google“ mobilioji OS yra pranašesnė už „Nokia“ plėtojamą „Symbian“ platformą.

Šaltinis:

Pagal tyrimų rezultatus naujoji Internet Explorer 9 Beta, kuri nors ir testinė versija, bet jau gali pasigirti puikiais saugumo parametrais.Plačiau apie tai galite pasiskaityti MugIt.lt paskelbtame straipsnyje.