Šiuo įrenginiu galima spausdinti valgomus trimačius objektus.

Tarp Cornellio universiteto laboratorijoje sukonstruoto 3D maisto spausdintuvo įspūdingiausių kūrinių – iš žemės geldučių ir sūrio pagamintas miniatiūrinis daugkartinis erdvėlaivis.

Laboratorija projektą, pavadintą „fab@home“, įgyvendina kartu su Niujorke įsikūrusiu Prancūzijos kulinarijos institutu.

„Ši technologija leidžia naudojant maistą sukurti sudėtingas geometrines formas, ko rankomis padaryti nebūtų įmanoma“, – teigia laboratorijoje dirbantis Jeffrey Liptonas.

„Iki šiol jau spausdinome naudodami šokoladą, sūrį, kalakutieną ar salierus“, – „CBC Radio“ kalbėjo J. Liptonas.

Dėžę primenančiame spausdintuve sumontuoti purkštukai, pro kuriuos švirkščiama iš įvairiausių maisto produktų pagaminta masė, taip pat nuolat kruopščiai kontroliuojama purkštukų padėtis.

„Procesas yra gana paprastas. Taip, kaip jūsų 2D spausdintuvas ant popieriaus paskleidžia rašalo taškelius, iš kurių sukuriamas atvaizdas, šis brėžia medžiagos linijas vieną ant kitos, ir taip sukuria 3D objektą“, – aiškino J. Liptonas.

Anot Prancūzijos kulinarijos instituto kulinarijos technologijos direktoriaus Dave`o Arnoldo, išgirdę apie maisto spausdinimo technologiją, žmonės pirmiausiai galvoja apie jos pritaikymą gaminant trijų dimensijų žlėgtainį ar kitą mėgstamą patiekalą, arba įspūdingą atvaizdą ant gimtadienio torto.

Tačiau D. Arnoldą labiau domina kitos šios technologijos pritaikymo galimybės. Jis nori sukurti tekstūras ir valgius, kurių dar nebuvo. Jis jau sukūrė įdomų traškų javų užkandį, kurį 3D spausdintuvas papuošė vingiuotais ornamentais.

„Naudodamas šią technologiją, galėčiau sukurti įdomias mėsos tekstūras. Įsivaizduokite maltos mėsos kepsnį, kuris sugeria padažą kaip kempinė“, – kalbėjo kulinaras.

Populiariausių Japonijoje dainų sąrašų viršūnes pasiekusi dainininkė Hatsune Miku surengė gastroles po visą šalį. Į jos koncertus plūsta minios gerbėjų, ir jiems visai nesvarbu, kad Hatsune Miku – ne mergina, o erdvinė holograma.

Miku – Japonijos technologijų bendrovės „Crypton Future Media“ skaitmeninis gaminys, virtualus avataras, kurį galima įsigyti ir suprogramuoti taip, kad jis – tiksliau, ji – galėtų atlikti bet kokią norimą dainą, skelbia „Dailymail.co.uk“.

Iš visko sprendžiant, virtualioji atlikėja Hatsune Miku yra 16 metų amžiaus, jos ūgis – apie 155 cm, tačiau apie jos asmenybės bruožus „Crypton Future Media“ atstovai nelinkę pasakoti išsamiau, teigiama pranešime.

Kurdami tokius avatarus „Crypton Future Media“ specialistai naudoja įrašytus aktorių balsus, o po to juos „leidžia“ per bendrovės „Yamaha“ sukurtą „Vocaloid“ programinę įrangą, taip „išmokydami“ juos dainuoti ir kurti tam tikro dainininko įvaizdį.

Hatsune Miku balsas buvo sukurtas „pasiskolinus“ japonų aktorės Saki Fujita balso pavyzdžius. Modeliuojant jos balso įrašus galima sugeneruoti ištisus žodžius ir sakinius.

Šios virtualios dainininkės įvaizdis ir muzika Japonijoje taip išpopuliarėjo, kad ji pateko į popmuzikos hitų sąrašų viršūnę ir net surengė koncertines gastroles, į kurias iš anksto buvo išpirkti visi bilietai. Į koncertus atėję žiūrovai mojuoja uždegtomis švieselėmis ir spiegia taip, tarsi scenoje matytų tikrą popmuzikos žvaigždę.

Pasak leidinio, Hatsune Miku gastrolės – pirmasis Japonijoje koncertinis turas, kurį „surengė“ erdvinė holograma.

Virtualūs atlikėjų pavidalai scenoje buvo projektuojami ir anksčiau, tačiau tai nebūdavo tikros 3D hologramos, nes vaizdas buvo projektuojamas į scenoje esantį ekraną. Tuo tarpu Hatsune Miku scenoje atrodo labai tikroviškai – taip tikroviškai, kaip tik gali atrodyti holograma.

Hatsune Miku Japonijoje tapo tokia populiari, kad jau turi savo gerbėjų klubą, asmeninį „Facebook“ tinklalapį ir netgi yra „įsteigusi“ nuosavą garso įrašų bendrovę, sakoma pranešime.

Šiame vaizdo siužete galima pamatyti ištrauką iš jo koncertų.

Šaltinis www.balsas.lt

Kompanija Sharp pristatė naują 3D telefoną, kuriam nereikalingi, erdviniam vaizdui matyti, akiniai. Aparatas kolkas buvo pristatytas tik Japonijos rinkai, o JAV pasirodys tik antroje 2011 metų pusėje.

Japonijoje Sharp LYNX 3D modelį bus galima įsigyti jau gruodį, kuris galės fotografuoti ir atkurti 3D vaizdus, taip pat turės galimbę paversti 2D nuotraukas į 3D programiniu būdu. 3D nuotraukas taip pat galima bus peržiūrėti prijungus aparatą prie televizoriaus.

Kol kas šiame modelyje bus įdiegta Android 2.1 versija, bet atstovai tikina, kad Android 2.2 versija, bus kitų metų pavasarį.

Taip pat tikimasi, kad šiuo modeliu bus galima žaisti 3D žaidimus, kurie pasirodys kitiems Sharp telefonams šiais metais.

Bendrovės „Samsung“ TV verslo vadovas Yoon Boo Keunas pareiškė, kad erdvinio vaizdo televizoriai, šį efektą kuriantys be specialių akinių, taps masiški po 5 , o gal ir 10 metų, skelbia „The Wall Stret Journal“.

Nors jau sukurtos 3D vaizdą be akinių formuojančių ekranų technologijos, pasak Yoon Boo Keuno, jos vis dar pernelyg sudėtingos ir brangios, kad tiktų masinei gamybai. Tokie 3D vaizdo televizoriai bus gaminami, tačiau įsigyti juos galės tik nedaugelis, mano jis.

„Samsung“ atstovo teigimu, kurti nedidelius įvairiems įrenginiams skirtus 3D ekranus, kuriems nereikia specialių akinių, yra kur kas paprasčiau, nei televizoriams, todėl erdvinis vaizdas greičiau atsiras nešiojamuosiuose žaidimų kompiuteriuose ir kituose panašiuose gaminiuose.

Spalio pradžioje porą naujų 3D televizorių, kuriems žiūrėti nereikia specialių akinių, pristatė bendrovė „Toshiba“. Televizorių kaina patvirtina Yoon Boo Keuno žodžius: 12 ir 20 colių (30 ir 50 cm) įstrižainės ekranų 3D televizoriai kainuoja 1440 ir 2880 JAV dolerių.

Šaltinis www.technologijos.lt