Virusas sugeba prasmukti pro apsaugos sistemas ir pasislepia antivirusinių programų retai tikrinamose vietose. Jį sunku ne tik rasti, bet ir išnaikinti.

Kenkėjiška programa aktyvuojama operacinei sistemai dar nespėjus pilnai užsikrauti. Šis užkrėstų kompiuterių tinklas valdomas internetu, naudojant specialią koduotę. Būtent dėl to jį sunku susekti ir išjungti.

TDL-4 kūrėjai sukūrė savo kodavimo sistemą, todėl antivirusinės programos negali patikrinti, kokius duomenis siunčia ir gauna užkrėstas kompiuteris, nes jie būna užšifruoti. Be to, instrukcijos kenkėjiškai programai siunčiamos ne iš centralizuotos sistemos, o naudojant „peer-to-peer“ tinklą.

Moderniausias virusas

„Kaspersky Labs“ saugumo ekspertai Sergejus Golovanovas ir Igoris Soumenkovas teigia, jog TDL-4 yra šiuo metu „moderniausia grėsmė“ kompiuterių vartotojams.

„TDL savininkai bando sukurti nesunaikinamą „botnet“ tinklą, kuris yra apsaugotas nuo atakų, varžovų ir antivirusinių programų“, – teigia jie.

„Botnet“ yra virusu užkrėstų kompiuterių tinklas, kurį nuotoliniu būdu gali valdyti programišiai. Pasinaudojant šiais tinklais dažnai vagiama asmeninė vartotojų informacija, jie taip pat naudojami nepageidaujamų el. laiškų (angl. spam) siuntimui bei programišių atakoms įgyvendinti.

TDL virusai aktyviausiai platinami per pornografijos ir „piratinę“ produkciją (nemokamus filmus, muziką, programinę įrangą ir kt.) siūlančius tinklalapius, taip pat jų randama svetainėse, kurios leidžia vartotojams saugoti vaizdo įrašus ir nuotraukas.

Didžioji dalis TDL užkrėstų kompiuterių yra JAV (28 proc.), nemažai jų yra Indijoje (7 proc.), Didžiojoje Britanijoje (5 proc.), Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje (po 3 proc.).

Šaltinis: 15min

Socialinis tinklas „Facebook“ pasirašė sutartį su didžiausiu Kinijos paieškos varikliu „Baidu“ dėl naujo socialinio projekto plėtojimo, šalies žiniasklaidą cituoja „Silicon Alley Insider“. Pats „Facebook“ Kinijoje yra uždraustas.

Naujasis socialinis tinklas neturėtų būti „Facebook“ dalis – tai bus naujas projektas, kurį kartu valdys „Baidu“ ir „Facebook“. Bendrovių partnerystę taip pat dar turės palaiminti ir Kinijos vyriausybė.

Toks susitarimas būtų naudingas abiem kompanijoms. Turėdamas stiprų vietos partnerį, „Facebook“ galėtų lengviau įsitvirtinti Kinijos rinkoje, o „Baidu“ turės gerą partnerį plėtodamas socialinius įrankius.

Šaltinis: www.elektronika.lt

Nesvarbu, kur jūs gyvenate, vistiek esate potencialus viso pasaulio prieglobos kompanijų klientas. Dauguma Lietuvos įmonių, siūlančių talpinimo paslaugas, puikiai atitinka jūsų keliamus reikalavimus, tačiau dažnai iškyla dilema kurią iš jų pasirinkti, nes užsienio įmonės dažnai tą pačią paslaugą siūlo pigiau.

Kainos skirtumai

Dažnai užsienio šalių kompanijos tokius pat talpinimo paslaugų paketus siūlo už gerokai žemesnę kainą. Dalis kompanijų tai daro kaip reklamos gudrybę, siekdamos privilioti daugiau klientų, tačiau yra atvejų, kur kaina tiesiog atspindi šalies pragyvenimo lygį. Pvz., pridėtinės išlaidos yra žymiai mažesnės Indijoje ar Pakistane, o tai reiškia, kad interneto prieglobos paslaugos gali būti siūlomos už mažesnę kainą.

Yra nepaprastai sudėtinga rasti tinkamus paslaugos tiekėjus, kai pagrindinis kriterijus yra paslaugos kaina. Žemos kainos gali vilioti, tačiau visada išlieka paslaugos kokybės klausimas. Internete yra galimybė pasiskaityti apžvalgas arba kitų žmonių nuomones, tačiau niekada nedarykite sprendimo apie paslaugas neatsižvelgę į keletą punktų.

Vieta

Panašiai kaip ir nekilnojamajam turtui, labai svarbu yra vieta, kur randasi serveris. Kuo serveris arčiau jūsų šalies, tuo greitesnis svetainės pasikrovimo laikas. Net ir virtualiame pasaulyje fizinis atstumas gali turėti labai didelę įtaką.

Techninė pagalba

Dauguma kompanijų, turinčių galimybę priimti klientus iš užsienio, turi gerai apmokytus konsultantus, kurie užsienio klientus visada laiko didesniu prioritetu. Patartina atsižvelgti ir į laiko skirtumą tarp šalių, nes vystant internetinį projektą ir turint didžiulį laiko skirtumą bus sudėtinga susisiekti su techniniu skyriumi.

Pabaigai norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad svarbu suprasti vieną dalyką: jei talpinate nedidelę svetainę, arba svetainę, kurios informacija skirta tik jūsų šalies gyventojams, apie hostingą užsienyje neapsimoka net galvoti.

Autorius: VIPP HOST

Rusijos kalėjimų tarnyba sukūrė interneto parduotuvę, kurioje kalinčiųjų artimieji gali „sutaupyti laiko ir pinigų“ užsakydami įvairias prekes.

Interneto parduotuvėje sizomag.ru galima užsakyti maisto, higienos ir kitų prekių, kurias įkalinimo įstaigų darbuotojai per tris dienas nuo apmokėjimo pristato kalintiesiems, praneša „Reuters“.

Rusijos kalėjimų tarnybos Maskvos padalinio vadovo Viktoro Dežurovo teigimu, mėnesį veikianti interneto parduotuvė pasirodė esanti sėkminga, per diena joje atliekama apie 180 užsakymų.

Kalintiesiems parduotuvėje galima užsakyti ir Biblijos, Korano ar Rusijos baudžiamojo kodekso kopijas, daugelio rūšių cigarečių. Tiesa, alkoholiniais gėrimais e-parduotuvėje neprekiaujama.

Kol kas parduotuve gali naudotis Maskvos areštinėse esančių asmenų draugai ir artimieji, netrukus sprendimą ketinama išplėsti ir į visus Rusijos sostinės kalėjimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr.  / „Skype“ logotipas

„Skype“ atstovai pagaliau įvardijo šios populiarios IP telefonijos rūšies gedimo priežastis, variusias iš proto pasaulį gruodžio 22 d.

AP praneša, kad „Skype“ ryšio sutrikimus lėmė programinės įrangos atnaujinimo klaidos. Kompanijos atstovas spaudai savo tinklaraštyje patikslino, kad pagrindinė priežastis – klaidos programose, skirtose kompiuteriams, kuriuose įdiegta „Windows“ operacinė sistema.

Pranešama, kad iš pradžių su tokiu krūviu nesusidorojo keli serveriai, kurie atsakingi už pranešimų siuntimus vartotojams „ne ryšio“ metu. Todėl kai kurie kompiuteriai pranešimus iš minėtų serverių gavo pavėluotai, o senoji programos versija, skirta „Windows“, neteisingai sugeneravo atsakomąjį signalą. Todėl „Skype“ išsijungė mažiausiai 20 proc. vartotojų.

Tarp kompiuterių, kurių darbas sutriko, buvo ir vadinamieji komutatoriai (supernodes). Jie naudojami vartotojų autorizacijai. Tie patys kertiniai komutatoriai, veikę be priekaištų, tiesiog neįstengė susidoroti su staiga padidėjusia apkrova.

Techniniai „Skype“ gedimai prasidėjo gruodžio 22 d., kai daliai vartotojų dingo prieiga prie šios populiarios pokalbių programos. Iš pradžių kompanija teisinosi tuo, kad atsijungė dalis komutatorių. Neva juos nulaužė skirtingos „Skype“ versijos.

Programa „Skype“ kas mėnesį naudojasi 124 mln. žmonių. Tiesa, užsiregistravusių vartotojų yra keturis kartus daugiau.

15min.lt

Jau turbūt daugelis girdėjo apie Opera Extensions, kurių taip visiems visada trukdavo ir kurių nebuvimas dažnai buvo įvardijamas kaip didžiausias Operos trukumas prieš kitas naršykles. Tačiau aš kalbu apie kitą – apie tai, kad Opera sugebėjo eilinį kartą kai ką nuslėpti per visas alpha versijas ir daugiau ar mažiau nustebinti savo naujovėmis. Manau, į tokias naujovės vertėtų atkreipti dėmesį ne tik Operos naudotojams, bet ir kitiems besidomintiems internautams – taip sakant, naudinga žinoti.

Šį kartą kalba eina apie naują Operos tabų funkcionalumą – “tab stacking” (tabų grupavimas). Taip, koks nors Firefox’as jau turbūt dabar turi atitinkamų įskiepių, FireFox 4 turės Tab Candy/Panorama funkcionalumą, o tabus kažkiek grupuoti moka net ir Internet Explorer 8, tačiau tikrai patiko kaip šį funkcionalumą realizavo Opera. Šitoje vietoje galima būtų priminti, kad Opera yra būtent ta naršyklė, kurią galima vadinti tabų “atradėja” naršyklėse – nors tai jau senokai neesmė, bet vis gi.

Kaip viskas tai patogiai veikia – aiškiai ir vaizdžiai parodyta filmuke:

Iš kitų Opera 11 beta naujovių būtų galima išskirti šias:

• Tabų grupavimas (tab stacking): dar vienas tabų patobulinimas nuo naršyklių tabų “atradėjų”.
• Chrome stiliaus prisegti tabai (Chrome-style pinned tabs): prisegti tabai susitraukia į mažą tabą, užimantį labai ne daug vietos. Šito funkcionalumo iš pradžių nepastebėjau, nes naudojau ne standartinę Operos temą. Kaip ten bebūtų, seniai šito dalyko laukiau – smulkmena, bet tikrai maloni.
• Įskiepiai (extensions): seniai visais išsvajotas funkcionalumas. Su įskiepiais galima padaryti net ir tekstinių laukų “autocomplete’ą” (tiksliau buscomplete’ą – nes pagal autorius “bus is better than auto“). “Autocomplete” – irgi yra vienas tų dalykų, kurio kai kuriems labai trukdavo.
• Google paieškos “patarimai” (search suggestions/prediction): kiek po laiko, bet geriau vėliau negu visai.
• Patobulinta adresų juosta: nieko ypatingo, tiesiog dailus kosmetinis pakeitimas.
• Vizualūs pelės gestai (visual mouse gestures): tikriausiai labiau aktualu tiems, kam gestai yra labai svarbus funkcionalumas, kita vertus – gali praversti ir tiems, kurie nori prie šio funkcionalumo prisipratinti.

• Flash ir kitų papildimų rankinis paleidimas (plug-ins on demand): naudinga funkcija taupant tinklo ar kompiuterio resursus.
• ..Ir kitokie įprasti dalykai kaip: patobulinta greitaveika, patobulintas HTML5 palaikymas, greitesnis instaliatorius.

Šaltiniai: www.lifehacker.com, www.callia.lt

Žiniasklaidos šaltiniuose teigiama, kad iš pardavimo gautas lėšas Jacobs’as skirs virtualių planetų kūrimo tame pačiame žaidime plėtotei. Remiantis kai kurių ekspertų prognozėmis, ateityje tokio tipo pajamos gali sėkmingai būti panaudotos filmų kūrimui pačiame Holivude finansuoti, taip pat muzikos įrašų ir tradicinės žiniasklaidos sferose.

“Club Neverdie” yra vienas iš populiariausių virtualių nekilnojamo turto objektų žaidimo “Entropia Universe” visatoje. Minėtasis žaidimas taip pat yra laikomas pirmuoju virtualiu pasauliu, kuriame buvo įdiegtas realių grynųjų pinigų ekonomikos modelis. Klubo namai yra asteroidas, skriejantis aplink Calypso – pirmąją “Entropia Universe” planetą. Jacobs’as asteroidą įsigijo 2005 metais už 100000 dolerių. Pinigus jis gavo iš banko, užstatęs savo namą realiame pasaulyje.

Nuo tada “Club Neverdie” tapo mėgstama kitų žaidėjų susibūrimo vieta, kurioje jie galėjo apsilankyti naktiniame klube, stadione ir prekybos centre. Jacobs’as iš pirkėjų, perkančių virtualias prekes ir paslaugas, kasmet uždirbdavo apie 200000 dolerių.

Tokio lygio pelnas neabejotinai pateisino klubo įsigijimo kainą. Tiesa, ne visi virtualaus pasaulio objektai yra pelningi. Norint iš jų uždirbti būtina sąlyga yra ta, kad žaidėjai juose pirktų virtualias (realiame pasaulyje neegzistuojančias) prekes už realius pinigus.

Jacobs’as klubą “Club Neverdie” pardavė dalimis, iš kurių didžiausioji dalis atiteko žaidėjui slapyvardžiu John Foma Kalun – jis savo pirkiniui skyrė 335000 dolerių. Internetinis portalas “Forbes” teigia, jog tai gali būti didžiausias virtualus pirkinys, pagerinęs ankstesnį rekordą. Ankstesnis rekordas priklauso taip pat žaidimo “Entropia Universe” žaidėjui Erik “Buzz” Lightyear, kuris virtualią kosminę stotį pavadinimu “The Crystal Palace Space Station” 2009 metais įsigijo už 330000 dolerių.

Jacobs’o istorija veikiausiai nėra atsitiktinė – jo tėvas yra finansininkas, tad verslininkas tikrai turėjo iš kur semtis patirties. Realiame gyvenime jis taip pat dirba aktoriumi ir nepriklausomu režisieriumi, o savo ofisą yra įsikūręs žymiame Holivudo “El Capitan Theatre” pastate. Dabartiniu metu jis užsiėmęs naujos virtualios planetos pavadinimu “Rocktropia” kūrimu, kurioje žaidėjai galės klausytis gyvai atliekamų virtualių koncertų arba atlikti su muzika susietas žaidimo užduotis. Jacobs’as įsitikinęs, jog virtualūs pasauliai jau netolimoje taps esmine popkultūros tendencija.

Šaltinis www.technologijos.lt

Saugumo bendrovė „BitDefender“ neseniai išleido gana naudingą „Facebook“ skirtą aplikaciją, kuri leidžia patikrinti visas nuorodas patalpintas vartotojo profilyje. Ji taip pat automatikai peržiūrį vartotojo privatumo nustatymus ir nurodo, kokia asmeninė informacija yra rodoma tam tikroms vartotojų grupėms.

Saugumo bendrovė „BitDefender“ neseniai išleido gana naudingą „Facebook“ skirtą aplikaciją, kuri leidžia patikrinti visas nuorodas patalpintas vartotojo profilyje. Ji taip pat automatikai peržiūrį vartotojo privatumo nustatymus ir nurodo, kokia asmeninė informacija yra rodoma tam tikroms vartotojų grupėms.

„BitDefender“ nustatė, jog net 1 iš 5 „Facebook“ vartotojų turi tam tikrų kenksmingų nuorodų ar programėlių. Pasak bendrovės pranešimo, „Safego“ aplikacija per mėnesį jau patikrino 17 mln. „Facebook“ nuorodų, o net 20 proc. profiliuose rastos kenksmingos aplikacijos ar nuorodos. Viso šiuo „BitDefender“ produktu pasinaudojo jau 14 tūkst. vartotojų. Kol kas esant tik tokiam „Safego“ bandytojų ratui sunku spręsti kiek santykinai iš 500 mln. „Facebook“ vartotojų iš tiesų naudoja kenkėjiškas nuorodas ar aplikacijas.
Šiuo metu daugiau nei 60 proc. atakų atlieka trečiųjų šalių aplikacijos, sukurtos „Facebook“ platformoje, praneša CNET. Bene dažniausiai kenkėjiškos aplikacijos yra tos, kurios tvirtina, jog leidžia apeiti tam tikrus „Facebook“ draudimus. Pavyzdžiui, aplikacijos esą leidžiančios peržiūrėti vartotojus, kurie lankėsi tavo profilyje ir kt. Antroje pozicijoje pagal populiarumą seka aplikacijos, kurios neva suteikia naujus ar papildomus daiktus tam tikriems „Facebook“ žaidimams (pvz.:FarmVille).

Toliau kenksmingų aplikacijų sąraše rikiuojasi programėlės siūlančios „Facebook“ fono nustatymus bei „Nepatinka“ mygtuko funkciją, naujas žaidimų versijas, nemokamus prizus ar galimybę nemokamai peržiūrėti naujausią filmą internete. Specialistai pastebi, jog „programišiai“ vis daugiau dėmesio skiria šiam socialiniu tinklui. Tačiau tai jau nieko nebestebima, žinant kokiais tempais auga „Facebook“ vartotojų skaičius.

„Safego“ aplikaciją galite išmėginti apsilankę specialiame produkto „Facebook“ puslapyje.

www.ITNaujienos.lt

Pasirodo LANVOS pirmininkas nenuleidžia rankų!!!
Jis pareiškė, kad vyksta tyrimas dėl Lietuvos vartotojų kurie seed’ina užsienio tracker’iuose (pyratebay) ir greitu laiku jūs galite būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl piratavimo.
Daugiau informacijos: 15min.lt

AFP/„Scanpix“ nuotr.  / Palydovas.

Tarptautinė Piratų partija (PP) neoficialiai svarsto perkelti „torrent“ tinklalapių serverius į jūrą, orą ar net kosmosą. Tokiu atveju jų administratoriai galėtų nepaisyti „žemiškųjų“ įstatymų, numatančių atsakomybę už teisių į intelektinę nuosavybę pažeidimus, arba į teisinius ginčus būtų įveltos kelios valstybės vienu metu, taip apsunkinant bylinėjimąsi.

Už informacijos laisvę, tinklo nepriklausomybę bei privatumą internete pasisakančios PP atstovai apie tai diskutuoja vidiniuose susirašinėjimuose el. laiškais, praneša Torrentfreak.com.

Prieš beveik ketverius metus „torrent“ tinklalapis „The Pirate Bay“ pareiškė norį įsigyti netoli Didžiosios Britanijos esančią jokios šalies nepripažįstamą mikrovalstybę Sylendą. Čia laikant tinklalapių serverius, nereikėtų rūpintis dėl įvairiose šalyse galiojančių įstatymų, kuriuose numatoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už teisės į intelektinę nuosavybę pažeidimus. Tačiau šis ambicingas planas pasirodė esąs finansiškai neįkandamas.

Dabar vietoje to, kad susikurtų savo valstybę, „piratai“ diskutuoja apie panašias idėjas, kurios padėtų išvengti įstatymų. Viena jų – iškelti bylų dalinimosi (veikiausiai, „torrent“) tinklalapių serverius į kosmosą.

Bėga nuo įstatymų

PP yra „skėtinė“ organizacija, vienijanti Piratų partijas visame pasaulyje, kurių – oficialių ar užuomazgų – šiuo metu yra beveik 50-yje šalių.

PP narių el. susirašinėjime galima rasti įdomių idėjų, nuorodų ar dokumentu. Prieš kelias dienas čia kilo diskusija apie nuotolinį bylų dalinimosi tinklalapį.

Pagrindinė mintis ir klausimas – kaip „pabėgti“ nuo valstybėse galiojančių įstatymų.

Iš pradžių svarstyta apie serverius „nešantį“ oro balioną, kuris nuolat keliautų per įvairių šalių oro erdvę. Tačiau netrukus pasiūlyta žvelgti kur kas aukščiau ir į kosmosą iškelti palydovą su interneto ryšiu ir serveriais, kuriuose būtų laikomi bylų dalinimosi tinklalapiai. Šis projektas galėtų būti finansuojamas iš idėjai pritariančių žmonių surinktomis lėšomis, pavyzdžiui, pasinaudojant tinklalapiu „Kickstarter“.

Diskusijai vystantis, vienas PP atstovas užsiminė, jog ironiška, o kartu ir naudinga, būtų serverius laikyti… jūroje (kaip tikriems piratams), nuotoliniu būdu valdomame laive ar jachtoje. Ji galėtų plūduriuoti tarptautiniuose vandenyse.

Tačiau ar tai veiktų?

Atmetus lėšų klausimą, net iškėlus palydovą į kosmosą, tinklalapį tektų prižiūrėti iš žemės, be to, jam reikėtų interneto ryšio, Interneto protokolo (IP) adreso ir domeno. Viskas nueitų perniek, jei į kosmosą iškėlus serverius interneto ryšio tiekėjas būtų priverstas atjungti ryšį. Ką jau kalbėti apie galinčias kilti problemas, tokias kaip standžiųjų diskų gedimai.

Visgi diskusija šia tema tęsiasi, ir tik laikas parodys, ar sulauksime „piratų“ laivo, baliono, palydovo, ar nieko.
15min.lt