Virusas sugeba prasmukti pro apsaugos sistemas ir pasislepia antivirusinių programų retai tikrinamose vietose. Jį sunku ne tik rasti, bet ir išnaikinti.

Kenkėjiška programa aktyvuojama operacinei sistemai dar nespėjus pilnai užsikrauti. Šis užkrėstų kompiuterių tinklas valdomas internetu, naudojant specialią koduotę. Būtent dėl to jį sunku susekti ir išjungti.

TDL-4 kūrėjai sukūrė savo kodavimo sistemą, todėl antivirusinės programos negali patikrinti, kokius duomenis siunčia ir gauna užkrėstas kompiuteris, nes jie būna užšifruoti. Be to, instrukcijos kenkėjiškai programai siunčiamos ne iš centralizuotos sistemos, o naudojant „peer-to-peer“ tinklą.

Moderniausias virusas

„Kaspersky Labs“ saugumo ekspertai Sergejus Golovanovas ir Igoris Soumenkovas teigia, jog TDL-4 yra šiuo metu „moderniausia grėsmė“ kompiuterių vartotojams.

„TDL savininkai bando sukurti nesunaikinamą „botnet“ tinklą, kuris yra apsaugotas nuo atakų, varžovų ir antivirusinių programų“, – teigia jie.

„Botnet“ yra virusu užkrėstų kompiuterių tinklas, kurį nuotoliniu būdu gali valdyti programišiai. Pasinaudojant šiais tinklais dažnai vagiama asmeninė vartotojų informacija, jie taip pat naudojami nepageidaujamų el. laiškų (angl. spam) siuntimui bei programišių atakoms įgyvendinti.

TDL virusai aktyviausiai platinami per pornografijos ir „piratinę“ produkciją (nemokamus filmus, muziką, programinę įrangą ir kt.) siūlančius tinklalapius, taip pat jų randama svetainėse, kurios leidžia vartotojams saugoti vaizdo įrašus ir nuotraukas.

Didžioji dalis TDL užkrėstų kompiuterių yra JAV (28 proc.), nemažai jų yra Indijoje (7 proc.), Didžiojoje Britanijoje (5 proc.), Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje (po 3 proc.).

Šaltinis: 15min

Iš viso apklausoje dalyvavo 1430 žmonių. 78 % apklaustųjų šiuos įrenginius taip pat naudoja informacijos paieškai, 74 % jais naudojasi kaip priemone elektroniniam paštui gauti ir išsiųsti. Įdomu tai, jog naudojimasis skaitmenine žiniasklaida, elektroninių knygų skaitymas ir apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse yra vienos rečiausiai naudojamų planšetinių kompiuterių funkcijų.

Apklausa atskleidė ir kitų nuostabą keliančių faktų. Pavyzdžiui, 43 % vartotojų, dirbdami su planšetiniu įrenginiu, praleidžia daugiau laiko, nei dirbdami su stacionariu ar nešiojamu kompiuteriu. Vienas iš trijų vartotojų planšetėms skiria daugiau laiko, nei TV laidų žiūrėjimui. Tikėtina, jog pastarąjį faktą lemia tai, jog vartotojai planšetinius kompiuterius vis dažniau naudoja internetu transliuojamiems filmams ir laidoms žiūrėti. 51 % vartotojų šiuos įrenginius naudoja išskirtinai pramogai.

Daugiau kaip ketvirtadalis (28 %) vartotojų pripažino, jog planšetinis kompiuteris jų namuose naudojamas kaip pagrindinis kompiuteris. Ši tendencija rodo, jos naujasis rinkos segmentas pamažu ima konkuruoti su stacionarių ir nešiojamų kompiuterių pardavimais bei naudojimu. 77 % respondentų teigė, jog pradėjus naudotis „planšetėmis“, jie ėmė mažiau naudotis tradicine kompiuterine įranga.

Statistika ties tuo dar nesibaigia. 82 % vartotojų planšetiniais kompiuteriais naudojasi namuose, 11 % – keliaudami, 7 % – darbe. 38 % šiems įrenginiams skiria daugiau kaip dvi valandas per dieną; 30 % skiria 1-2 valandas; 21 %skiria 30-60 minučių. 69 % teigė besinaudojantys planšetiniais kompiuteriais darbo dienomis, tačiau savaitgaliais naudojimosi intensyvumas sumažėja iki 31 % vartotojų.

Žinoma, apklausoje nebuvo išskirtas joks konkretus planšetinis kompiuteris ar operacinė sistema. Tačiau šis tyrimas neabejotinai nušviečia naujas rinkos tendencijas, kurios pamažu keičia asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų žaidimų kompiuterių segmentus. Norėdami detaliau susipažinti su „AdMob“ atliktos apklausos rezultatais, informacijos ieškokite čia

Šaltinis: Technologijos.lt