Į IVPK asociacija kreipėsi šių metų pradžioje.

Išnagrinėjęs papildomą informaciją ir dokumentaciją, IVPK priiėmė sprendimą netenkinti LANVA prašymo. Komitetas pranešė, jog priimdamas sprendimą vadovavosi šiomis nuostatomis:

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ ir kad teisingumą nustato ir asmenų teisių pažeidimo klausimus šalyje sprendžia teismai;
Įpareigojus šalies interneto paslaugų tiekėjus filtruoti vartotojų persiunčiamus duomenis ar blokuoti prieigą, interneto tiekėjai pradėtų rinkti apie savo vartotojus papildomą informaciją, kurios jie nerenka šiuo metu ir nėra įgalioti jos rinkti pagal įstatymus;
Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad IVPK „turi teisę savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant informacinės visuomenės paslaugas“. Į šioje dalyje nurodomų subjektų sąrašą patenka interneto paslaugų tiekėjai, bet įstatyme nėra apibrėžta, kaip turi būti suprantama sąvoka „pažeidimas“. Taip pat nėra reglamentuota, kokių veiksmų IVPK gali įpareigoti imtis interneto paslaugos tiekėją ir kokia procedūra turėtų būti atliekama;
Priimant sprendimą dėl interneto svetainės blokavimo būtina įvertinti tokio sprendimo santykį su žodžio laisvės, saviraiškos laisvės, privatumo apsaugos suvaržymais, būtina įsitikinti, kad neteisėtas turinys daro didesnę žalą negu kad žala, kurią visuomenė patirs dėl legalaus turinio, esančio numatomoje blokuoti svetainėje, nepasiekiamumo. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“). Taip pat būtina ekspertiniu būdu įvertinti, kokios priemonės geriausiai/efektyviausiai pasiektų reikiamų tikslų, kurios šalies sąskaita sprendimas blokuoti tam tikrą interneto svetainę turėtų būti įgyvendintas. To atlikti be visų suinteresuotų šalių išklausymo ir skaidraus, bešališko proceso neįmanoma.

Anot IVPK, vadovaujantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, komitetas negali įpareigoti interneto paslaugų teikėjų nutraukti prieigą prie „Linkomanijos“. Įstatyme IVPK suteikti įgaliojimai negali būti taikomi interneto svetainei blokuoti, nustatant neriboto galiojimo, daugkartinio taikymo įpareigojimą, nes toks įpareigojimas galimai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 109 straipsnių nuostatų.
IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas pažymi, kad užsienio šalyse priimta praktika, kai sprendimus dėl interneto tinklalapių blokavimo priima teismas.

„Sprendimus dėl prieigos šalies gyventojams prie tinklalapio PirateBay.org blokavimo teismai priėmė Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tiesa, teismo sprendimų vykdymas ne visur vyko sklandžiai. Pavyzdžiui, jau pirmąją dieną po šios svetainės užblokavimo Italijoje, atsirado būdas, kaip apeiti šį draudimą, o šalies vartotojų, besikreipiančių į tinklalapį, skaičius išaugo. Visiškai aišku, kad nelegalaus turinio sklaidos mažėjimą internete gali stabdyti tik sistemingos, aiškiai įstatymais apibrėžtos ir šalių pripažįstamos kaip tinkamos ir efektyvios priemonės, tarp kurių – vartotojų švietimas, legalaus turinio prieinamumo didinimas“, – teigė R.Kalinauskas.

Komitetas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ir tai, kad LANVA yra surinkusi iš esmės visus reikiamus įrodymus, siūlo asociacijai su prašymu uždrausti prieigą Lietuvos Respublikos teritorijoje prie neskelbtinos informacijos tinklalapyje www.linkomanija.net kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o IVPK ir toliau bendradarbiautų su LANVA, kiek tai galėtų daryti pagal jam suteiktus įgaliojimus.

Papildyta 16.29 val.: Sprendimas nustebino ir nuvylė

LANVA pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius teigė, jog komiteto sprendimas jį ir asociacijos narius nustebino ir nuvylė. Anot jo, komitetui yra suteikti visi reikiami įgaliojimai, reikėjo tik valios veikti, tačiau būtent jos pritrūko.

„Susitikimų buvo daug tiek su IVPK, interneto paslaugų tiekėjais, policijos atstovais, kriminalistais. Paskutinio susitikimo metu, maždaug prieš keturis mėnesius, IVPK atstovai buvo išsakę preliminarią poziciją, kad kažką daryti reikia ir nieko nedaryti yra blogai. Tarsi pažadėjo, kad bent jau per DNS stotis blokuoti tinklalapį jie imsis. Mūsų visi nariai tikėjosi, kad pagaliau internetas bus kontroliuojamas, kad Vyriausybės institucijos imsis veiksmų ir užtikrins skaidrią veiklą interneto erdvėje, kad legaliu intelektinės nuosavybės platinimu užsiimantys subjektai turės Vyriausybės institucijų palaikymą. Tačiau matome, kad atsitiko priešingai. IVPK, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, nesiima visiškai jokių veiksmų. Šis jų sprendimas mus labai nustebino“, – kalbėjo LANVA atstovas.

DNS stotys – tai domenų vardų struktūros tarnybinės stotys, keičiančios vartotojų įvestus „raidinius“ svetainių adresus (pvz., Puslapis.lt) į skaitinius IP adresus, o pagal jį atrandama ieškoma svetainė.

V.Simanavičius teigė, kad asociacijos nariai dar svarstys, ar kreiptis į teismą dėl „Linkomanijos“ blokavimo, kadangi reikiami įrodymai jau yra surinkti.

Interneto paslaugų tiekėjai oficialiai laikosi pozicijos, kad prieigos prie interneto tinklalapių blokavimas yra tolygus cenzūrai. „Mes ir toliau manome, kad interneto cenzūra Lietuvoje neturėtų būti įgyvendinama. Pasaulinė praktika rodo, kad net ir ėmusis priemonių prieš pavienes interneto svetaines, turinio platintojai sugalvoja kitų, dažniausiai efektyvesnių, platinimo būdų. Tad išeičių reiktų ieškoti kuriant naujus turinio kūrimo ir platinimo verslo modelius, kurie nebeskatintų ieškoti būdų nelegaliai dalintis turiniu“, – teigė telekomunikacijų kompanijos TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Šaltinis 15min.lt

Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) dar iki Kalėdų ketina kreiptis į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK), kad Lietuvos interneto vartotojams būtų užblokuota prieiga prie populiarios „torrent“ svetainės Linkomanija.net. Esą šiame tinklalapyje publikuojama autorių ir gretutines teises pažeidžianti informacija.

Naujienų portalo 15min.lt žiniomis, LANVA kreipėsi į kelias bendroves, siūlydama prisidėti prie šio proceso. Jame dalyvauja LANVA nariai, tarp jų – ACME ir kino teatrų tinklas „Forum cinemas“. Pasiūlymo prisidėti sulaukė ir televizija TV3.

TV3 atstovas prodiuseris Tomas Didžgalvis 15min.lt teigė, kad LANVA atsiuntė el. laišką, kuriame informavo, jog iš „Linkomanijos“ galima atsisiųsti šios televizijos žinių laidas. Be to, šiame tinklalapyje TV3 atstovai rado daugiau jų televizijos rodomų laidų.

TV3 nusprendė prisidėti prie LANVA iniciatyvos. „Mes pritariame kovai su piratavimu. Konkrečiai dėl tinklalapio „Linkomanija“ patys iniciatyvos kažkokios neturėjome. Bet kokiu atveju tai yra neteisėti veiksmai“, – sakė T.Didžgalvis.

Anot jo, nors laidas galima nemokamai žiūrėti per televiziją, norint šį turinį publikuoti internete derėtų atsiklausti autorių teisių savininko leidimo. „Mes laidas įsigyjame iš prodiuserių kompanijų. Su jomis esame sudarę sutartis, mes publikuojame tas laidas savo tinklalapyje, tačiau dėl kažkokių išplėstinių naudojimų tų laidų reikėtų atskirai aptarti sutartyje. Be to, mes rodome ne vien lietuvių prodiuserių produkciją“, – teigė TV3 atstovas.

„Linkomanija“ neapsiribos

LANVA siekia sukurti interneto tinklalapių blokavimo Lietuvoje praktiką ir dėl to numato kreiptis į IVPK. Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nurodoma, kad IVPK turi teisę įpareigoti interneto paslaugų tiekėjus (IPT) uždrausti prieigą prie autorių ir gretutines teises pažeidžiančios informacijos bei prie neskelbtinos informacijos.

Tokio precedento Lietuvoje dar nebuvo, todėl LANVA tikisi kuo didesnio skaičiaus teisių turėtojų paramos: kuo daugiau nelegalaus turinio tinklalapyje publikuojama, tuo didesnė tikimybė, kad svetainė bus užblokuota. Tam, kad būtų įrodyta, jog turinys nelegalus, be kita ko, reikia ir jo teisių turėtojo kreipimosi.

Tinklalapių blokavimo tvarkos ir procedūros Lietuvoje kol kas nėra, – teigė R.Kalinauskas.Į IVPK numatoma kreiptis dar šią savaitę.

„Dėl neteisėto turinio kreipsis ne tik LANVA nariai, apie tai mes informavome ir kitus teisių turėtojus. Manau, dar prisidės ne vienas teisių turėtojas ir norės, kad tai būtų daroma“, – 15min.lt sakė LANVA l.e.p. pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius.

Anot jo, šįkart ketinama kreiptis dėl tinklalapio Linkomanija.net, tačiau „tuo nebus apsiribota“ – suformavus praktiką bus siekiama užblokuoti prieigą ir prie kitų tinklalapių, kuriuose publikuojama autorių teises pažeidžiant informacija.

„Įstatyme nėra numatyta, kiek procentų turinio turi sudaryti nelegali informacija. Netgi jei yra vienas kūrinys, tai jau yra Autorių teisių įstatymo pažeidimas. Aišku, galbūt bus atsižvelgiama į procentinę dalį“, – teigė V.Simanavičius.

Interneto paslaugų tiekėjai tokiam reikalavimui gali priešintis, nes suformavus praktiką jiems tektų blokuoti daug tinklalapių. Tačiau LANVA atstovas pabrėžė, kad Lietuvoje veikiančios įmonės turi laikytis įstatymų, o jei įstatymai numato, kad valstybės institucija turi teisę įpareigoti IPT uždrausti prieigą prie tam tikro turinio, tiekėjai turi šį sprendimą vykdyti. „Tai turi būti įskaičiuota į verslo modelį“, – teigė pašnekovas.

V.Simanavičius teigė, kad panašus precedentas buvo sukurtas Danijoje, kai kompanija „Telenor“ buvo įpareigota uždrausti prieigą prie „torrent“ svetainės „The Pirate Bay“.

„Aš nesakau, kad Lietuvoje tą patį pritaikyti gali, tiesiog taip yra Europoje pasibaigęs procesas po visų apeliacijų. Ten buvo numatytos keturios blokavimo alternatyvos: blokuoti IP adresą, domeną, „proxy“ serverių nustatymus arba statyti filtravimo įrangą. Interneto paslaugų tiekėjas pasirinktinai ar kompleksiškai gali uždrausti prieigą“, – sakė V.Simanavičius.

IVPK: sprendimo šįmet nebus

IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas 15min.lt teigė, kad net jei komitetas LANVA kreipimosi sulauktų šią savaitę, procesas veikiausiai nusikeltų į kitus metus.

„Gavę LANVA kreipimąsi, mes vertinsime tą informaciją ir žiūrėsime, kokį sprendimą galime priimti. Dabar tikrai dar negalime teigti, kad IVPK tikrai prašys blokuoti kažkokią svetainę ir tokio sprendimo mes neesame priėmę“, – pabrėžė R.Kalinauskas.

Jo teigimu, siekiant užblokuoti prieigą prie visos interneto svetainės reikia atsižvelgti į daugelį aplinkybių – ne tik tai, kiek procentų sudaro nelegali informacija, tačiau ir į tai, ar dėl blokavimo kreipėsi šio turinio teisių turėtojai, ar jie turi teisę platinti šį turinį, ar turinys gali būti platinamas internete ir pan.

„Tinklalapių blokavimo tvarkos ir procedūros kol kas nėra“, – teigė R.Kalinauskas.

Neturi techninių galimybių

Lietuvos teismuose vis dar svarstoma byla, kurioje siekiama mūsų šalyje užblokuoti prieigą prie internetinių lažybų svetainių. Interneto paslaugų tiekėjai vis dar laukia teismo išaiškinimo, kam yra taikytinas nuosprendis ir kokiomis priemonėmis jį įmanoma vykdyti.

IVPK atstovas užsiminė, jog kreipiantis į interneto paslaugų tiekėjus, jiems veikiausiai būtų pasiūloma, kaip šį sprendimą vykdyti.

Lietuvos interneto paslaugų tiekėjai kartoja, kad efektyvus interneto turinio blokavimas nėra įmanomas. „Mes lauksime IVPK kreipimosi ir jį analizuosime. Bet situacija yra tokia, kad efektyvus interneto turinio blokavimas yra įmanomas tik tuo atveju, jei tas turinys yra laikomas kažkokios bendrovės serveryje. „Linkomanijos“ turinys nėra laikomas TEO įmonių grupės bendrovių serveriuose, dėl to efektyvus turinio blokavimas techniškai nėra įmanomas. Galima prisiminti tą patį Kinijos pavyzdį, kur investuojama begalė pinigų į turinio blokavimą, bet tai neveikia itin sėkmingai“, – 15min.lt teigė bendrovės TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Jis pridūrė, kad ir šioje situacijoje teismo įsikišimas veikiausiai būtų neišvengiamas. „Daugelyje Europos valstybių sprendimus dėl turinio teisėtumo priima teismas. Mūsų supratimu, ir šiuo atveju turėtų būti teismo prerogatyva spręsti dėl konkretaus interneto turinio teisėtumo“, – sakė A.Bubnelis.

Panašiai LANVA iniciatyvą komentavo ir bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė. „Kreipimosi apriboti prieigą prie Linkomanija.net kol kas negavome, todėl tolesnius savo veiksmus svarstysime, kai mus pasieks oficialūs dokumentai. Tačiau jau dabar galime pasakyti, kad šiuo metu neturime techninių galimybių vykdyti tokio ribojimo. Ribojimo sistemos sukūrimas pareikalautų laiko ir nemažai resursų, taip pat būtų visiškai neefektyvus. Interneto vartotojai lengvai randa būdų apeiti tokius apribojimus“, – 15min.lt sakė „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė.

Papildyta 17.36 val.: „Linkomanija“ pasiruošusi bendradarbiauti

Tinklalapio Linkomanija.net administracija naujienų portalą 15min.lt informavo, jog tinklalapio serveriuose nėra laikomas joks turinys. Be to, nei iš LANVA, nei iš kitos institucijos ar bendrovės tinklalapis nebuvo sulaukęs prašymo pašalinti nepageidaujamą informaciją.

Anot tinklalapio atstovų, 2007 metais Lietuvos Vyriausybės nutarime nr. 881 yra numatyta, jog nustačius faktus apie neteisėtos informacijos platinimą, kompetentinga institucija apie tai turi informuoti paslaugos teikėją. Pranešime turi būti išvardinta neteisėta informacija ir nurodytas jos saugojimo adresas, taip pat pateikti argumentai, kodėl manoma, kad informacija yra neteisėta ir turi būti panaikinta galimybė šią informaciją pasiekti.

„Yra nustatytos taisyklės, pagal kurias tinklalapis šalina nepageidautiną informaciją, tačiau jokie galiojantis įstatymai neįpareigoja tinklalapių atlikti monitoringo. Juk tai beprotiškos išlaidos. Visi lankytojai yra įspėjami nepažeisti autorių teisių, ir tik jie gali būti atsakingi už turinį, kurį vartotojai patys ir kuria. Jeigu kokia nors institucija aptiks autorių teisių pažeidimų ir apie tai bus pranešta, informacija bus panaikinta“, – teigė „Linkomanijos“ atstovai.

Jie pridūrė nesuprantantys, kaip galima blokuoti svetainę, jei jos administracijai nebuvo pranešta apie neteisėtą informaciją. Tokiu būdu būtų galima užblokuoti kone visas svetaines, kurių turinį kuria vartotojai, pradedant Youtube.com, baigiant Facebook.com.

„Mes visada pasiruošę padėti ir bendradarbiauti. Dėl vienos ar kitos nuorodos neverta imtis tokių neprotingų ir griežtų sankcijų“, – teigia „Linkomanija“.

15min.lt

Pasirodo LANVOS pirmininkas nenuleidžia rankų!!!
Jis pareiškė, kad vyksta tyrimas dėl Lietuvos vartotojų kurie seed’ina užsienio tracker’iuose (pyratebay) ir greitu laiku jūs galite būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl piratavimo.
Daugiau informacijos: 15min.lt

Dar vasaros pradžioje Seime įregistruotas Autorių teisių įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma apmokestinti visas įmanomas laikmenas ir visą įrangą, kurioje galima saugoti skaitmeninę informaciją – mobiliuosius telefonus, TV, radijo imtuvus, kompiuterius, jų diskus, USB atmintines ir t.t. Siūlymo užmojai platūs, tad nenuostabu, jog aistros šiuo klausimu vis aštrėja.

Dar penkiasdešimtaisiais, analoginių įrenginių eroje, kai nebuvo jokių kitų galimybių ir metodų įvertinti, kaip atlyginti autoriams už kūrinių kopijavimą, kai kuriose Europos šalyse buvo sumanytos kompensavimo sistemos, apmokestinant laikmenas – magnetines juosteles, vėliau diskelius ir t.t. Atsiradus pirmosioms kopijavimo ir spausdinimo mašinoms, kai kur buvo įsigudrinta autorių teisių mokesčiais apmokestinti ir jas. Vystantis technologijoms ir keičiantis technikai, vėliau tokios autorių teisių kompensavimo sistemos plėtėsi, tad ir diskusijos dėl joms skiriamų lėšų sumos neabejotinai intensyvėjo.
Atsiradus skaitmeninėms laikmenoms ir skaitmeniniams įrenginiams, atsirado ir naujų galimybių kaip techninėmis apsaugos priemonėmis saugoti autorinį turinį ir kontroliuoti  jo skaitmeninių kopijų darymą (DRM), o tuo pačiu ir skaidriai bei teisingai atlyginti autoriui, kūrusiam tą kūrinį. “Tačiau kolektyvinio administravimo asociacijos pajutusios lengvų ir solidžių pinigų skonį, nė nenorėjo sukti galvos apie naujas kompensavimo sistemas ir jų diegimą. Kaipgi, juk jų vaidmuo tuomet taptų visiškai nereikšmingas ir kažin ar finansiškai parankus”, teigia Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.
“Tad įrėmus rankas į klubus garsiai šaukiama „mūsų autoriai badauja!“ – valstybė ir nenorinčios mokesčių mokėti IT kompanijos (o kodėl, pvz., ne popieriaus pramonė?) numarins Lietuvos menininkus ir nustekens Lietuvos kūrybinę industriją! Bet kažkodėl pamiršta, kad IT pramonė taip pat yra kūrybinė industrija ir ne ką prastesnė nei muzikos, kuri taip pat daro verslą. Ir kažkodėl kolektyvinio administravimo asociacija pamiršta savo autoriams droviai prasitarti, kad didžiąją dalį surinktų pinigų išsiunčia iš Lietuvos – JAV, Švedijos ir kitų šalių autoriams, o ir ta suma kasmet įtartinai didėja – 2008 m. Lietuvos autoriams teko 41 proc. visų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA) surinktų mokesčių, o 2009 m. – jau tik 32 proc. (atitinkamai užsienio autoriams 37 proc. ir 41 proc.).”, priduria Misiukonienė.
Jos nuomone, LATGA nenuskriaudė ir savęs – už „sunkų“ darbą save apdovanodama atitinkamai net 22 proc. ir 27,6 proc. suma administravimui nuo visų surenkamų mokesčių. “Bet tuo tarpu ne taip seniai daužydamas sau į krūtinę, autorius administruojančios asociacijos vadovas oficialiai dievagojosi, kad vargšams Lietuvos autoriams tenka tik apytikriai po 12 Lt (!) per metus, todėl būtina sistemą plėsti, įvedant naujus mokesčius”, aiškina Europos Sąjungos reikalų vadovė. Taigi kolektyvinio administravimo asociacijų pastangomis vasaros pradžioje Seime atsiranda įregistruotas Autorių teisių įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma apmokestinti visas įmanomas laikmenas ir visą įrangą – mobiliuosius telefonus, TV, radijo imtuvus, kompiuterius, jų diskus, USB atmintines ir t.t. “Bet ar tuomet tie 200-300 litų, tenkantys vienam autoriui išgelbės jį ir visus Lietuvos kūrėjus? Norime pastebėti, kad dabar galiojantis ir siūlomas išplėsti archaiškas apytikrio teisingumo atlygio autoriams, tame tarpe ir privačios kopijos kompensacijos, modelis yra visiškai atgyvenęs tiek morališkai, tiek visiškai neatitinka nūdienos realybės. Jis turi būti reformuotas iš esmės”, įsitikinusi Misiukonienė.

EK požiūris

Pasiremsime Europos Komisijos (EK) politikos formavimo informacinėje visuomenėje programiniais dokumentais. Menininkai, autoriai, muzikantai (pagal Skaitmeninės darbotvarkės dok. Memo/10/199 ir kt.):
Internete autoriai, kompozitoriai ir menininkai gali pasiekti gausesnę publiką, todėl internetas yra unikalus kultūrinio turinio platinimo būdas. Europa turi aktyviai skatinti skaitmeninio turinio kūrimą, gamybą ir platinimą. Tam reikia sukurti visiškai veiksmingą Europos skaitmeninę bendrąją rinką (…) Teisių valdymas derinamas nacionaliniu lygmeniu, todėl tam tikrose turinio srityse Europos internetinė bendroji rinka yra suskaidyta ir europinėms internetinėms muzikos ir vaizdo įrašų parduotuvėms dėl teisių tektų derėtis su skirtingomis 27 valstybėse narėse veikiančiomis teisių valdymo įstaigomis. Todėl Europos vartotojai, pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių gali įsigyti bet kurioje parduotuvėje, tačiau dažnai muzikos įrašų negali pirkti iš teisėtų visoje ES veikiančių interneto svetainių, nes teisės licencijuojamos valstybėse narėse.

Šiuo metu kūrėjai gauna mažiau pajamų nei galėtų, nes kūrybiniu ir kultūriniu turiniu norintys pasinaudoti Europos piliečiai neturi teisėtų priemonių, todėl tokiu turiniu naudotis negali. Tikras paradoksas, kad piratavimo būdu įgytas turinys Europoje platinamas gerokai laisviau nei teisėtas turinys. Būtinas visiems priimtinas sprendimas – kūrybos sektoriai turėtų būti skatinami mainais į geresnę teisinę apsaugą daugiau turinio pateikti internetu.
EK ketina imtis šių priemonių:

• Pagrindinė priemonė – supaprastinti leidimų naudotis kūriniais, kurių autorių teisės saugomos, suteikimą, valdymą ir tarpvalstybinį licencijavimą ir tuo tikslu iki 2011 m. pasiūlys kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyvą, kad pagerintų (interneto) teisių valdymo priežiūrą, padidintų skaidrumą ir patobulintų europinį licencijavimą;
• iki 2012 m. informuos apie poreikį imtis papildomų priemonių, neapsiribojančių kolektyviniu teisių valdymu, kad ES piliečiai, interneto turinio paslaugų tiekėjai ir teisių turėtojai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmenine vidaus rinka, įskaitant priemones skatinti tarpvalstybinių ir europinių licencijų diegimą; šiame etape neatmetama jokia galima teisinė priemonė ir jokiai priemonei neteikiama pirmenybė;
• tam rengdamasi iki 2010 m. paskelbs žaliąją knygą, kurioje būtų svarstomos audiovizualinių kūrinių ir kito kūrybos turinio platinimo internetu galimybės ir problemos;
• remdamasi Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo persvarstymu ir atsižvelgdama į išsamaus suinteresuotųjų šalių dialogo rezultatus, iki 2012 m. informuos apie būtinybę imtis papildomų priemonių, kad būtų pagerinta apsauga nuo dažno intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo internete, atsižvelgiant į garantijas, numatytas telekomunikacijų reguliavimo sistemoje, ir į pagrindines duomenų apsaugos ir privatumo teises.

Įgyvendinus planuojamas priemones:

• Vartotojai galės įsigyti kūrinių kopijas internetu iš kitų šalių internetinių portalų.
• Pereinant prie skaitmeninės rinkos kolektyvinio administravimo asociacijos praras teritorinius šalies monopolius.
• Autorių teisių valdymas keisis iš esmės – nuo popierinio prie teisių administravimo skaitmeniniu būdu.
• Tai reiškia, kad vystantis skaitmeninei rinkai, mokestis autoriui, kuris bus siejamas su atlygiu už kūrinio panaudojimą, bus „rišamas“ prie autorinio turinio. Už kopijavimą autorius pats nustatys, kiek jam turi būti atlyginama ir naudodamas technines apsaugos priemones galės mokestį susirinkti.
• Privataus atgaminimo kopijos išimtis nebetenka prasmės, todėl turėtų būti panaikinta.

Mokestį reikia sieti su konkrečiu kūriniu

Kaip materialus, taip ir nematerialus turtas turi būti saugomas, o jo teisėti turėtojai turėtų  nuosekliai rūpintis jo apsauga. Vilma Misiukonienė kaip pavyzdį pateikia programinės įrangos gamintojus. Tam, kad apsaugotų produktą nuo neteisėtos prieigos, rinkoje platindami savo produktus jie naudoja specialius kodus, slaptažodžius, aparatūrines technines apsaugos priemones. Paraleliai yra vykdomas rinkos monitoringas, jei kažkam visgi pavyktų produktą „nulaužti“ ar neteisėtai perdaryti – su nematerialaus turto vagystėmis kovojama visomis priemonėmis.
“Tuo tarpu autoriai ir jų leidėjai, kaip galima pastebėti, visiškai nesirūpina savo kūrinių neteisėtu naudojimu – techninės CD/DVD priemonės nėra naudojamos, rinkos monitoringas nevykdomas, todėl audiovizualiniai kūriniai yra lengvai kopijuojami. Akivaizdu – apsaugos nebuvimas mažina gaunamas pajamas. Galime pastebėti, kad netgi draudimo bendrovės CASKO draudimu nedraudžia mašinos, jei nėra tinkamo lygio signalizacijos. Tuo tarpu autorių teisių atstovai techninės apsaugos nenaudoja, kovos su vagystėmis nei autoriai, nei leidėjai, nei LATGA nevykdo. Tiesiog norima lengvai susirinkti pinigus kitų sąskaita”, sako specialistė.

Du atlygio būdai

Vilmos Misiukonienės siūlymu, autoriams turi būti tinkamai atlyginama per sutartis su leidėjais, sutartis su jų teisių valdymo subjektais. Galėtų būti numatyti keli modeliai: pirmas, kai, pavyzdžiui, CD platinamas su apsauga (naudojant technologijas, leidžiančias 2-5 kartus jį kopijuoti, tuomet atlygis autoriui jau įskaitytas) ir antras, kai platinama be apsaugos, o kaina gali būti gerokai aukštesnė, procentiškai padidinat, pavyzdžiui, CD kainą, įskaitant  kompensaciją už privatų kopijavimą.

Skaitmeninių kūrinių rinka – piratinė

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, asmeniniais tikslais kūrinius atgamina tik 20-25 proc. vartotojų. Turint omenyje, kad kompiuterių programų ir audiovizualinės produkcijos piratavimas individualių vartotojų lygmenyje siekia  ne mažiau 80-90 proc. (BSA ir LANVA duomenys), tai reiškia, kad asmeninio atgaminimo kopijos teise pagal ATGTĮ 20 str. teisėtai naudojasi mažiau kaip 5 proc. visų Lietuvos vartotojų.
Akivaizdu, kad tai nepateisina visų subjektų – valstybės, privataus verslo, kurie neturi nieko bendro su privačiu kopijavimu, sisteminio apmokestinimo ir didžiulės administracinės naštos verslui.

Kolektyvinio administravimo asociacijos

Jei valstybė delegavo kolektyvinio administravimo asociacijoms mokesčių surinkimo funkcijas, o kitiems subjektams – pareigą juos mokėti, asociacijos turėtų teikti išsamias ataskaitas apie savo finansinius rodiklius ir atlygio gavėjus. “Tuo tarpu visa informacija, iliustruojanti šią finansinę veiklą, laikoma už devynių užraktų, šykščiai dozuojant vienus ar kitus duomenis, todėl didelių abejonių kelia tokios organizacijos veiklos skaidrumas. Informacija, kiek ji nepažeidžia asmens duomenų apsaugos, turi būti skelbiama viešai”, įsitikinusi Europos Sąjungos reikalų vadovė.
“Mums taip pat nėra žinomos kolektyvinio administravimo asociacijų iniciatyvos ar nuolatinė veikla, nukreipta kovai su kūrinių vagystėmis rinkoje, todėl labai kritiškai galima vertinti grobuonišką siekį pasipelnyti, einant lengviausiu keliu. Plintant skaitmeniniam kūrinių platinimui internetu, LATGA apsimeta, kad nemato nūdienos realijų ir vietoj to, kad pereitų prie skaitmeninio teisių valdymo būdo, kurdama specialų interneto portalą, siekia teisiškai ir ekonomiškai nepagrįstų, tačiau lengviausiai surenkamų pajamų”, priduria ji.

„Infobalt“ siūlymai

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, asociacija „Infobalt“ siūlo:

• Ženkliai apriboti asmeninio kopijavimo teisę, paliekant autoriams teisę patiems spręsti – suteikti ar nesuteikti tokią teisę vartotojams;
• Autorius ir teisių turėtojas ar jo leidėjas gali nustatyti kokiu būdu bus saugomas kūrinys – techninėmis apsaugos priemonėmis, ar ne; tokiu būdu jis pats gali nustatyti ir kontroliuoti pajamas, gaunamas nuo parduotos saugomos ar nesaugomos kopijos. Tuo atveju jei autorius nusprendžia leisti kopijavimą vartotojams asmeninio atgaminimo tikslais, kompensacija turi būti priskaičiuota prie kūrinio kainos;
• Panaikinti esamą mokesčio sistemą kaip nepasiteisinusią ir žalingą;
• Įstatymiškai įtvirtinti kolektyvinio administravimo asociacijų (LATGA) veiklos efektyvumo, skaidrumo ir viešumo saugiklius;

“Infobalt” teigimu, siūlymai atitinka Didžiosios Britanijos ir Airijos praktiką, realizuotą XX amžiaus devintajame dešimtmetyje ir labiausiai pasiteisinusią ES. Situacija ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje laikmenų ir įrangos apmokestinimo autorių teisių mokesčiu klausimais sudėtinga ir prieštaringa. Kai kuriose Europos šalyse politiko nuomonė šiuo klausimu lemia piliečio apsisprendimą rinkimuose jo atžvilgiu. Visai neseniai Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Komisiją su dideliu susirūpinimu ir konkrečiu prašymu imtis šioje srityje esminių veiksmų. Tad vilčių, kad triumfuos teisingumas yra.
Autorinių teisių gynėjai: “Infobalt” nuomonė yra tendencinga.

“Gerbdami visų “Infobalt” asociacijos narių indėlį į šalies ekonomiką, technologijų plėtrą, manome, kad jiems atstovaujanti organizacija sąmoningai klaidina visuomenę. Pareikšta vieša nuomonė yra tendencinga ir atspindi tik siaurus dalies IT verslo interesus”, pareiškė autorinių teisių gynimo agentūros AGATA konsultantas Martynas Žilionis.
“Skirtingai nei teigia „Infobalt“, nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje pasaulio valstybėje, už kūrinių kopijavimą nerenkami jokie mokesčiai. Renkama kompensacija arba atlygis už tai, kad neatsiklausę autorių, darome legalias jų kūrinių kopijas. Tokių kompensacijų nėra tik ten, kur kopijuoti kūrinius asmeniniais tikslais apskritai yra draudžiama (pvz., Didžiojoje Britanijoje, nuorodoje žr. 7 psl.). Kompensacijų surinkimo ir administravimo sąnaudos nė vienoje šalyje niekada nesiekė ir nesiekia „ketvirčio ar net daugiau surinktos sumos“. Pavyzdžiui, 2009 m. Lietuvoje šios išlaidos nesiekė 15 proc. nuo surinktos sumos (nuorodoje žr. 4-5 psl.)”, aiškina specialistas.

Martyno Žilionio nuomone, net jeigu kompensacijų administravimui pinigų bus išleidžiama tiek pat, minėtas santykinis skaičius gali padidėti. Tačiau ne dėl kolektyvinio atstovavimo organizacijų ar jų atstovaujamų kūrėjų norų ar tariamo išlaidavimo. Taip gali nutikti  mažėjant surenkamų kompensacijų sumai, su kuria lyginamos jų administravimo išlaidos. Kompensacijų suma mažėja ir veikiausiai toliau mažės, nes kūrinius dabar kopijuojame ne į kasetes ar CD diskus, o į MP3 grotuvus, USB atmintines ir kitas šiuolaikines laikmenas. Kad būtų atlyginta už kopijavimą į jas, dar 2007 m. Kultūros ministerija parengė atitinkamas įstatymų pataisas. Jomis siekiama ne tik teisingesnės kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais, dar aiškesnio ir tikslingesnio surinktų lėšų paskirstymo, bet ir daugiau išimčių dėl neatlygintino kūrinių naudojimo, kompensacijų grąžinimo valstybės institucijoms bei verslo įmonėms. Vis dėlto įstatymo pataisos iki šiol nepriimtos.

Kritikuodamas „Infobalt“ teiginį, jog dabar galiojantis ir siūlomas išplėsti apytikrio teisingumo atlygio autoriams modelis yra atgyvenęs, Žilionis pateikia pavyzdžių. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje ir kitose šalyse kompensacijos už MP3 grotuvus, mobiliuosius telefonus, kitus įrašančius įrenginius ir šiuolaikines laikmenas nustatytos per pastaruosius kelerius metus (nuorodoje žr. 6 psl.). Kitose valstybėse tai planuojama padaryti artimiausiu metu.

Surinktos kompensacijos tarp Lietuvos ir užsienio autorių bei atlikėjų paskirstomos pagal jų kūrinių panaudojimą, o ne pagal kieno nors norus ar pageidavimus. Jeigu Lietuvos kūrėjai ir toliau bus taip skurdinami, jeigu nematydami galimybių pragyventi iš savo kūrybos nustos kurti, jiems atitenkanti kompensacijų dalis sumažės dar labiau.

“Priešingai „Infobalt“ teiginiams, kūrėjams atstovaujančios organizacijos, atsižvelgdamos į įstatymų reikalavimus ir valstybės institucijų nurodymus, nuolat viešai skelbia visą reikiamą informaciją apie surinktą atlygį už kūrinių kopijavimą ir šių lėšų panaudojimą – dėl to nėra kilę jokių oficialių abejonių. Tuo tarpu nepagrįstais kaltinimais besišvaistanti „Infobalt“, kaip nustatė Europos socialinio fondo agentūra, kelis kartus pažeidė ES projekto finansavimo taisykles. Jai skirtos daugiau kaip 127 tūkst. litų sankcijos. Skirtingai nei teigiama asociacijos pranešime, autorių ir atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijos pasisako už kūrinių skaitmeninio kopijavimo kontrolės priemones (angl. DRM – digital rights management)”, sako AGATA konsultantas.

“Tačiau pabrėžtina, kad jas taikant reikėtų atsižvelgti į: a) jų efektyvumą ir kainą; b) vartotojų duomenų apsaugą. Skaitmeninių kopijų kontrolė buvo ir yra naudojama kai kuriose kūrybinėse industrijose (pvz., el. knygų leidyboje). Tačiau jų vis dažniau atsisakoma dėl menko efektyvumo, nepatogumo vartotojams, neproporcingai didelių priežiūros sąnaudų. Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, kūrybinės industrijos pasisakė ir pasisako už tai, kad kuo daugiau turinio kuo priimtinesniu būdu būtų prieinama kuo didesniam vartotojų skaičiui. Tačiau dalies vartotojų ir IT verslo interesai nėra ir negali būti svarbesni už likusių piliečių bei kūrėjų interesus”, aiškina Martynas Žilionis.

Atsižvelgti į skirtingus kūrėjų, vartotojų bei verslo interesus raginama ir visai neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Be kita ko, joje pažymima, kad autorių teisių pažeidimai elektroninėje erdvėje kelia vis daugiau ekonominių problemų, o kovojant su jais reikalingas tinkamas atsakas ES lygiu. Tad Europos Komisija turėtų parengti šią nuostatą įgyvendinančius dokumentus.

“Belieka tikėtis, kad jų neboikotuos didžiųjų IT bendrovių interesus ginančios organizacijos, ne kartą žlugdžiusios ES autorių teisių gynimo iniciatyvas. Lietuvos kūrėjus bei atlikėjus vienijančios organizacijos pasisako už atvirą dialogą dėl autorių teisių apsaugos kūrybiškoje informacinėje visuomenėje. Tačiau konstruktyvi diskusija vargiai įmanoma, kai viena iš jos dalyvių sąmoningai klaidina visuomenę ir gina siaurus verslo interesus”, reziumuoja agentūros atstovas.

Šaltinis www.technologijos.lt