2007 m. visa pasaulio skaitmeniniuose ir analoginiuose prietaisuose saugoma informacija užėmė 295 eksabaitus (295 milijardus gigabaitų), ketvirtadienį žurnale „Science Express“ išspausdintame straipsnyje tyrimo rezultatus apibendrina JAV Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Naudodami savo metodologiją, mokslininkai, vadovaujami Martino Hilbero (Martin Hilbert), tyrimą vykdė 4 metus. Nustatyta, kad 2002 m. buvo lūžio metai – tuomet skaitmeniniuose prietaisuose informacijos jau buvo saugoma daugiau nei analoginiuose. O 2007 m. net 97 proc. pasaulio informacijos buvo saugoma skaitmeniniu formatu.

52 proc. visos informacijos 2007 m. buvo laikoma asmeninių kompiuterių kietuosiuose diskuose, 28 proc. – optinėse laikmenose, apie 11 proc. – skaitmeninėse juostelėse.

Be to, visi pasaulyje 2007 metais egzistavę asmeniniai kompiuteriai atliko 6,4 kvintilijono operacijų per sekundę. Manoma, kad apytiksliai tiek pat operacijų per sekundę atlieka vieno žmogaus smegenys. Jei visi skaitmenine technika atlikti veiksmai būtų atliekami rankiniu būdu, pasiekti dabartinę situaciją būtų prireikę laikotarpio, 2,2 tūkst. kartų ilgesnio už laikotarpį, kuris praėjo nuo hipotetinio Didžiojo sprogimo, teigiama tyrimo ataskaitoje.

295 eksabaitų informacijos kiekį įrašius į kompaktinius diskus, iš jų būtų galima pastatyti bokštą, kurio aukštis viršytų atstumą iki mėnulio. Mokslininkų įsitikinimu, šis kiekis prilygsta vos 1% informacijos, kuri saugoma visose vieno žmogaus DNR molekulėse.

Jei vieno bito informacija būtų prilyginta vienai žvaigždei, mūsų pasaulyje kiekvienam žmogui yra skirta po ištisą galaktiką informacijos.

Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 m. pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija buvo laikomi TV ar GPS signalai.

“Gauti skaičiai – išties pribloškiantys, – sutinka tyrimui vadovavęs M.Hilberas. – Tiesa, lyginant su visa gamtoje glūdinčia informacija, šie kiekiai yra niekiniai. Tačiau gamtos informacijos kiekiai, nepaisant jų dydžio, išlieka stabilūs, o žmonių pasaulio technologinės informacijos augimo tempai smarkiai didėja.”

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad informacijos apdorojimo greitis per vienerius metus išauga 58%, perduodamos informacijos kiekis – 28%, o bendra duomenų apimtis – 23%. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje žmonija gali susidurti su duomenų laikymo įrenginių stoka. Greitas informacijos kiekio gausėjimas siejamas su interneto paslaugų gausėjimu.

Tyrimo ataskaitoje pranešama, jog iki skaitmeninės revoliucijos liūto dalis informacijos buvo saugoma magnetinėse juostelėse, t.y., video kasetėse: 1986 m. tik 14 proc. pasaulio informacijos glūdėjo vinilinėse plokštelėse, 12 proc. – garso kasečių juostelėse, 8 proc. – fotonegatyvuose.

Pradedant tais pačiais 1986-aisiais, smuko popieriaus kaip informacijos laikymo priemonės populiarumas. Jei 1986 m. popierinės medijos sudarė 33 proc. pasaulinės informacijos, tai 2007 m. popieriuje buvo tik 0,007 proc. pasaulinės informacijos.

“Gyvename tokioje eroje, kur ekonomika, politinė laisvė ir kultūros klestėjimas vis labiau priklauso nuo mūsų technologijų, – pažymi tyrimo ataskaitos autorius M.Hilberas. – Tai – pirmasis mėginimas įvertinti žmonijos laikomą informacijos kiekį ir laikymo kaitos pobūdį.”

Mokslininkams pavyko atskleisti amžinos jaunystės paslaptį ir galbūt jau greitai bus sukurtas preparatas, sustabdantis senėjimą, praneša „The Daily Mail“. Žmonės gyvens ilgiau, bus sveiki, nebesirgs nei Alzhaimerio, nei širdies ligomis, o jų oda ir plaukai išsaugos jaunatvinį spindesį.

Be to, toks preparatas leis vyrams ir moterims susilaukti vaikų iki pat gilios senatvės.

Kai žmonės iki gilios senatvės bus sveiki, gerokai sumažės išlaidų sveikatos apsaugos srityje, be to, šeimos nariams nebereikės rūpintis ligotais giminaičiams.

Eksperimentus atliko onkologijos specialistas, dr. Ronaldas DePinho iš Harvardo universiteto (JAV), o jo išvadas jis paskelbė prestižiniame žurnale „Nature“.

Pirmą kartą jam pavyko pasukti gyvūnų biologinio laikrodžio rodykles atgal, atlikus eksperimentą su pelėmis.

Iki gydymo naujuoju preparatu pelių odos, smegenų, žarnų ir kitų organų būklė priminė 80-mečio žmogaus.

Vos per dvi savaites, kai joms buvo duodamas preparatas, „įjungiantis“ pagrindinį enzimą, pelių organizme susidarė tiek naujų ląstelių, kad jų organizmai praktiškai visiškai atsinaujino.

Įdomu tai, kad pavartoję preparatą nevaisingi patinai sugebėjo apvaisinti pateles.

Dr. R. DePinho pasakė: „Žmogiškais terminais, tai tarsi keturiasdešimtmečio, kuris atrodo kaip 80-metis, pakeitimas, kad jis atrodytų tarsi 50-metis.“

„2025 m. mūsų planetoje gyvens 1,2 mlrd. žmonių, kuriems daugiau nei 60 m., ir tada ims reikštis onkologiniai susirgimai, Alzhaimerio liga ir širdies bei kraujagyslių ligos. Ateis laikas, kai pagyvenę žmonės taps našta visuomenei. Ir štai dabar mums pirmą kartą pavyko atsukti senėjimo procesą atgal. Tai parodo, kad egzistuoja atgalinis organų senėjimo procesas, kurio mes iki šiol nebuvome atradę.“
Mokslininkai ištyrė struktūras, vadinamas telomerais. Tai mažyčiai biologiniai laikrodžiai, gaubiantys chromosomas, ir apsaugantys jas nuo žalingo poveikio. Bėgant laikui telomerai trumpėja, todėl didėja tokių senatvinių ligų, kaip Alzhaimeris, tikimybė. Galiausiai jie taip sutrumpėja, kad ląstelė žūsta. Ląstelių gaubtus gali atkurti enzimas telomerazė, tačiau paprastai organizmas jį „išjungia“.

Dr. R. DePinho pavyko pelių, kuris buvo dirbtinai pasendintos, kad atitiktų senėjimo proceso paveiktą žmogų, organizme pažadinti šį enzimą.

Kalifornijos universiteto Regėjimo ergonomikos laboratorijos (Vision Ergonomics Research Laboratory) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Džimo Šydžio (Jim Sheedy), kompiuterinį teksto šriftą Verdana įvardijo kaip patį saugiausią žmogaus regėjimui. Saugiausio šrifto tyrimą inicijavo bendrovė Microsoft, siekusi išsiaiškinti kompiuterinių šriftų ergonomiškumo ypatumus.

Verdana šriftas ypatingas tuo, kad juo parašyti tekstiniai simboliai yra stambesni nei kitų populiariųjų šriftų simboliai. Verdana šrifte erdvesni ir tarpai tarp simbolių. Šis šriftas nėra imantrus, todėl ir patogus akiai.

Žinoma, kiekvieno asmeninės simpatijos ar nepakantumas teksto šriftams yra subjektyvus reikalas. Pamėginkite patys įvertinti kai kurių populiariausių šriftų patogumą ir ypatumus:

• Times New Roman: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Garamond: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Sylfaen: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Arial Narrow: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Georgia: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Arial: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Verdana: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.

Mokslininkai mano, kad skaitant Verdana šriftu surinktus tekstus yra mažiau varginami akių raumenys. Tai leidžia išvengti trumparegystės ir kompiuterinio regėjimo sindromo, kuris gali atsirasti daug laiko prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms.

Verdana šriftą 1996 metais Microsoft korporacijai sukūrė menininkas Metju Karteris (Matthew Carter). Nuo tada šriftas buvo naudojamas pačiais įvairiausiais tikslais. Vienas garsiausių nuotykių su Verdana šriftu – didžiulį šurmulį dizaino pasaulyje neseniai sukėlęs švedų baldų gamintojų Ikea pasirinkimas iškeisti kone pusę šimtmečio naudotus Futura ir Century Schoolbook šriftus į elementarų Verdana šriftą, kuris, ne paslaptis, buvo kurtas specialiai žemesnių rezoliucijų vaizdo režimams. Maža to, vos keturi šrifto stiliai (regular, italic, bold ir bold italic) nesuteikia jokių pranašumų vizualinio efekto prasme.

Tiesa, tų, kuriems yra tekę švedų kultūrą ir mentalitetą pažinti iš arčiau, toks pasirinkimas neturėtų stebinti – ši Skandinavijos tauta visame kame itin vertina praktiškumą, paprastumą ir patogumą. Patys baldų gamintojai iš Švedijos nurodo, jog tokį šriftą pasirinko dėl gana paprastos priežasties – kad vienodas būtų tiek ant medžiagų spausdinamų, tiek internete publikuojamų Ikea tekstų šriftas. Be to, paprastesnis šriftas prieinamesnis didesniam skaičiui pasaulio (taip pat ir Azijos) valstybių.

Specialistai taip pat pažymi, jog optimalus šrifto dydis (font size) darbuojantis Verdana šriftu turėtų būti nuo 10 iki 12.

„Jei šrifto dydis yra triskart mažesnis už akiai patogų dydį, juo parašytą tekstą skaitančiam žmogui tenka kaip reikiant įtempti regos organų raumenis, – pažymi tyrėjų grupės vadovas Džimas Šydi (Jim Sheedy). – Tai, savo ruožtu, silpnina regėjimą ir blaško dėmesingumą.“

Šaltinis www.technologijos.lt