Kalifornijos universiteto Regėjimo ergonomikos laboratorijos (Vision Ergonomics Research Laboratory) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Džimo Šydžio (Jim Sheedy), kompiuterinį teksto šriftą Verdana įvardijo kaip patį saugiausią žmogaus regėjimui. Saugiausio šrifto tyrimą inicijavo bendrovė Microsoft, siekusi išsiaiškinti kompiuterinių šriftų ergonomiškumo ypatumus.

Verdana šriftas ypatingas tuo, kad juo parašyti tekstiniai simboliai yra stambesni nei kitų populiariųjų šriftų simboliai. Verdana šrifte erdvesni ir tarpai tarp simbolių. Šis šriftas nėra imantrus, todėl ir patogus akiai.

Žinoma, kiekvieno asmeninės simpatijos ar nepakantumas teksto šriftams yra subjektyvus reikalas. Pamėginkite patys įvertinti kai kurių populiariausių šriftų patogumą ir ypatumus:

• Times New Roman: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Garamond: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Sylfaen: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Arial Narrow: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Georgia: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Arial: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.
• Verdana: Sėkmė ateina pas tą, kuris daro tai, ką mėgsta.

Mokslininkai mano, kad skaitant Verdana šriftu surinktus tekstus yra mažiau varginami akių raumenys. Tai leidžia išvengti trumparegystės ir kompiuterinio regėjimo sindromo, kuris gali atsirasti daug laiko prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms.

Verdana šriftą 1996 metais Microsoft korporacijai sukūrė menininkas Metju Karteris (Matthew Carter). Nuo tada šriftas buvo naudojamas pačiais įvairiausiais tikslais. Vienas garsiausių nuotykių su Verdana šriftu – didžiulį šurmulį dizaino pasaulyje neseniai sukėlęs švedų baldų gamintojų Ikea pasirinkimas iškeisti kone pusę šimtmečio naudotus Futura ir Century Schoolbook šriftus į elementarų Verdana šriftą, kuris, ne paslaptis, buvo kurtas specialiai žemesnių rezoliucijų vaizdo režimams. Maža to, vos keturi šrifto stiliai (regular, italic, bold ir bold italic) nesuteikia jokių pranašumų vizualinio efekto prasme.

Tiesa, tų, kuriems yra tekę švedų kultūrą ir mentalitetą pažinti iš arčiau, toks pasirinkimas neturėtų stebinti – ši Skandinavijos tauta visame kame itin vertina praktiškumą, paprastumą ir patogumą. Patys baldų gamintojai iš Švedijos nurodo, jog tokį šriftą pasirinko dėl gana paprastos priežasties – kad vienodas būtų tiek ant medžiagų spausdinamų, tiek internete publikuojamų Ikea tekstų šriftas. Be to, paprastesnis šriftas prieinamesnis didesniam skaičiui pasaulio (taip pat ir Azijos) valstybių.

Specialistai taip pat pažymi, jog optimalus šrifto dydis (font size) darbuojantis Verdana šriftu turėtų būti nuo 10 iki 12.

„Jei šrifto dydis yra triskart mažesnis už akiai patogų dydį, juo parašytą tekstą skaitančiam žmogui tenka kaip reikiant įtempti regos organų raumenis, – pažymi tyrėjų grupės vadovas Džimas Šydi (Jim Sheedy). – Tai, savo ruožtu, silpnina regėjimą ir blaško dėmesingumą.“

Šaltinis www.technologijos.lt