<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kernel.lt &#187; virusas</title>
	<atom:link href="http://kernel.lt/zyme/virusas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://kernel.lt</link>
	<description>Kompiuterijos ir kitos IT naujienos</description>
	<lastBuildDate>Sun, 03 Feb 2013 20:17:07 +0000</lastBuildDate>
	<language>en-US</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.5.1</generator>
		<item>
		<title>JAV 2 mln. kompiuterių užkrėsti į „botnet“ sujungiančiais virusais</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/10/jav-2-mln-kompiuteriu-uzkresti-i-%e2%80%9ebotnet%e2%80%9c-sujungianciais-virusais/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/10/jav-2-mln-kompiuteriu-uzkresti-i-%e2%80%9ebotnet%e2%80%9c-sujungianciais-virusais/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 18 Oct 2010 08:13:23 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[botnet]]></category>
		<category><![CDATA[straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Bendrovė „Microsoft“ paskelbė kompiuterinių grėsmių tyrimo ataskaitą „Microsoft Security Intelligence Report“, liudijančią, kad Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal į kompiuterių virusais užkrėstų kompiuterių, leidžiančiais sujungti juos į įsilaužėlių valdomus tinklus, skaičių, skelbia „Neowin“. Ataskaitoje, kuri remiasi pirmąjį 2010 m. pusmetį surinktais duomenimis, teigiama, kad apie 2 mln. asmeninių kompiuterių JAV yra užkrėsti vadinamaisiais „Trojo arklio“ [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/dreamstime-virus.jpg" rel="lightbox[360]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/dreamstime-virus-300x200.jpg" alt="" title="dreamstime-virus" width="300" height="200" class="alignnone size-medium wp-image-626" /></a></p>
<p>Bendrovė „Microsoft“ paskelbė kompiuterinių grėsmių tyrimo ataskaitą „Microsoft Security Intelligence Report“, liudijančią, kad Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal į kompiuterių virusais užkrėstų kompiuterių, leidžiančiais sujungti juos į įsilaužėlių valdomus tinklus, skaičių, skelbia „Neowin“.</p>
<p><a href="http://www.microsoft.com/security/sir/default.aspx" target="_blank" rel="nofollow">Ataskaitoje</a>, kuri remiasi pirmąjį 2010 m. pusmetį surinktais duomenimis, teigiama, kad apie 2 mln. asmeninių kompiuterių JAV yra užkrėsti vadinamaisiais „Trojo arklio“ virusais, įjungiančiais juos į iš vieno centro valdomus tinklus (botnet). Tai didžiausias pasaulyje virusais užkrėstų kompiuterių, kurie naudojami interneto serverių atakoms, elektroninių šiukšlių siuntinėjimui bei kitoms neteisėtoms veikloms, skaičius. </p>
<p>Antrąją vietą pasaulyje pagal šį rodiklį užima Brazilija (apie 550 000 užkrėstų kompiuterių).</p>
<p>„Microsoft“ remiasi žalingos programinės įrangos aptikimo įrankiu „Malicious Software Removal Tool“, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas ir platinamas per „Windows Updates“ tarnybą.</p>
<p>Šaltinis <em>www.technologijos.lt</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/10/jav-2-mln-kompiuteriu-uzkresti-i-%e2%80%9ebotnet%e2%80%9c-sujungianciais-virusais/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Virusas plintantis Hentai žaidimo metu</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/10/virusas-plintantis-hentai-zaidimo-metu/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/10/virusas-plintantis-hentai-zaidimo-metu/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 16 Oct 2010 10:07:48 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[hentai]]></category>
		<category><![CDATA[japonija]]></category>
		<category><![CDATA[p2p]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Japonijos policija areštavo du vyrus kurie yra įtariami užsieme sukčiavimu per Hentai žaidimą. 27 metų Oka Akira  iš Tokijo ir 19 metų neivardytas jaunuolis yra įtariami apgaulės būdu iš 5000 aukų  išvilioje daugiau nei 10.000 jenų. Oka Akira ir neįvardytas jaunuolis per Winny (Japonijoje populiarų P2P mainos tinklą) platino netikrą Hentai tipo žaidimą su virusu [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/hentai.jpg" rel="lightbox[353]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/10/hentai-295x300.jpg" alt="" title="hentai" width="295" height="300" class="alignnone size-medium wp-image-656" /></a></p>
<p>Japonijos policija areštavo du vyrus kurie yra įtariami užsieme sukčiavimu per Hentai žaidimą.</p>
<p>27 metų Oka Akira  iš Tokijo ir 19 metų neivardytas jaunuolis yra įtariami apgaulės būdu iš 5000 aukų  išvilioje daugiau nei 10.000 jenų.<br />
Oka Akira ir neįvardytas jaunuolis per Winny (Japonijoje populiarų P2P mainos tinklą) platino netikrą Hentai tipo žaidimą su virusu viduje. Įdiegtas žaidimas iš aukos kompiuterio surenka asmeninę informacija. Surinkta informacija, t. y. aukos kompiuterip IP adresas bei interneto naršyklių naršymo istorija yra viešiai paviešinama.</p>
<p>Tuomet aukos gauna elektroninį laišką kuriame siūloma už tam tikrą užmokestį panaikinti paskelbtą viešą informacija.</p>
<p>Šaltinis <em>www.isauga.com</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/10/virusas-plintantis-hentai-zaidimo-metu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Geriausios antivirusinės programos</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/09/geriausios-antivirusines-programos/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/09/geriausios-antivirusines-programos/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 22 Sep 2010 12:50:57 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[Programos]]></category>
		<category><![CDATA[antivirusine]]></category>
		<category><![CDATA[programos]]></category>
		<category><![CDATA[soft]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Dažnai daugelis klausia, kaip kovoti su virusais, dėl to kilo idėja šiam straipsniui. Pirmiausiai reikia nepamiršti kelių taisyklų: Visada laikyti savo kompiuteryje atnaujintą antivirusą; Niekada neišjunginėti antiviruso; Nenaršyti įtartinų puslapių; Neimti programų iš kitų žmonių; Neatidarinėti jokių nuorodų siustų per chat&#8217;us (pvz. Skype) jeigu neįsitikinote kad jums rašo gyvas žmogus, virusai dažnai bando jais apsimesti, [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/09/antivirus.thumbnail.jpg" rel="lightbox[313]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/09/antivirus.thumbnail-300x273.jpg" alt="" title="antivirus.thumbnail" width="300" height="273" class="alignnone size-medium wp-image-786" /></a></p>
<p>Dažnai daugelis klausia, kaip kovoti su virusais, dėl to kilo idėja šiam straipsniui.</p>
<p style="text-align: justify;">Pirmiausiai reikia nepamiršti kelių taisyklų:</p>
<ol>
<li>Visada laikyti savo kompiuteryje atnaujintą antivirusą;</li>
<li>Niekada neišjunginėti antiviruso;</li>
<li>Nenaršyti įtartinų puslapių;</li>
<li>Neimti programų iš kitų žmonių;</li>
<li>Neatidarinėti jokių nuorodų siustų per chat&#8217;us (pvz. Skype) jeigu neįsitikinote kad jums rašo gyvas žmogus, virusai dažnai bando jais apsimesti, bet nelabai sugebėtų atsakyti į klausimą, pvz. kas tai jeigu paklaustumėte.</li>
</ol>
<p style="text-align: justify;"><strong>Antivirusai</strong></p>
<p style="text-align: justify;">Šiais laikais taip pat yra daug nemokamų antivirusų, įpač kas liečia ne komercinį naudojimą, kai kurie iš jų yra nemokami įdiegiant tik į namų kompiuterius, o įmonėm deja teks juos pirkti. Dabar apžvelgsime keletą tiek mokamų tiek nemokamų antivirusų, <em><strong>tik nereikia pamiršti kad nėra tokio antiviruso, kuris apsaugotų nuo visų virusų ir aukoti daug sistemos resursų antivirusui yra neverta.</strong></em></p>
<table border="1" cellspacing="1" cellpadding="1">
<tbody>
<tr>
<td valign="top"><strong>Antiviruso pavadinimas</strong></td>
<td valign="top"><strong>Licenzija</strong></td>
<td valign="top"><strong>Efektyvumas</strong></td>
<td valign="top"><strong>Resursų naudojimas</strong></td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://www.free-av.com/" target="_blank">Avira AntiVir</a> (rekomenduojama)</td>
<td valign="top">Nemokamas asmeniniam naudojimui</td>
<td valign="top">Pakankamas</td>
<td valign="top">Minimalus</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div>Vienas šiais laikais iš populiariausių antivirusų, minimaliai lėtina kompiuterį ir pakankamai efektyvus, taip pat kas dieną atsinaujina automatiškai.</div>
</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://www.avast.com/en-eu/index" target="_blank">Avast</a></td>
<td valign="top">Nemokamas</td>
<td valign="top">Pakankamas</td>
<td valign="top">Vidutinis</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div>Pakankamai neblogas antivirusas, tačiau nemokama versija apsaugo minimaliai, taip pat sistemose kur jis naudojasi pastebėtas sistemos sulėtėjimas.</div>
</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://free.avg.com/ww-en/homepage" target="_blank">AVG</a></td>
<td valign="top">Nemokamas</td>
<td valign="top">Vidutinis</td>
<td valign="top">Didelis</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div>Vienas iš seniausių nemokamų antivirusų, <strong>AVG</strong> aišku atlieka savo darbą, tačiau gan stipriai apkrauna kompiuterį &#8211; tuo jo darbą lėtindamas, taip pat pastebėta, kad net komercinė <strong>AVG</strong> versija nepajėgia susitvarkyti su virusais kurių paleidžiamasis failas startavęs, jeigu žmogus nėra patyres kompiuterio vartotojas, dažnai taip ir nesugeba išnaikinti su <strong>AVG</strong> viruso.</div>
</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://antivirus.norton.com/norton/ps/2up_nl_fr_nis360.html?om_sem_cid=hho_sem_ic:gb:ggl:en:e%7Ckw0000001532" target="_blank">Norton Antivirus</a></td>
<td valign="top">Mokama</td>
<td valign="top">Vidutinis</td>
<td valign="top">Labai didelis</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div><strong>Norton Antivirus</strong> &#8211; dažnai teikiamas perkant naują kompiuterį su bandomuoju laikotarpiu, dėl to greičiausia daugelis bus su juo susidūrę, pasibaigus tam laikotarpiui jis aplamai nustoja veikti. Šis antivirusas visada startuoja kompiuteryje daugelį tarnybų (WinNT Services) ir stipriai apkrauna sistemą, o kadangi jis yra vienas populiariausių pasaulyje &#8211; dažnai virusai yra numatę jo buvimą kompiuteryje ir sugeba arba jį apeiti, arba sutrikdyti jo darbą, kad jo apsauga taptų neefektyvi, taip pat Norton Antivirus siūlo ir <a href="http://security.symantec.com/sscv6/WelcomePage.asp" target="_blank">nemokamą kompiuterio skenavimą nuo virusų</a>.</div>
</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://www.kaspersky.com/" target="_blank">Kaspersky antivirus</a></td>
<td valign="top">Mokama</td>
<td valign="top">Aukštas</td>
<td valign="top">Didelis</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top"><strong>Kaspersky antivirus</strong> &#8211; yra vienas iš gan kokybiškai veikiančių antivirusų, nors tiesa jis mokamas ir stiprokai apkrauna kompiuterį, bei pajutęs kad niekas nenaudoja kompiuterio (<em>idle mode</em>) pradeda profilaktinius disko skenavimus ir ne visada juos nutraukia kada vartotojas su kompiuteriu pradeda kažką daryti, bet tai tikrai efektyvi priemonė.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://www.nod32.lt/produktai/eset-nod32-antivirus" target="_blank">NOD32</a></td>
<td valign="top">30 dienų bandomoji versija</td>
<td valign="top">Aukštas</td>
<td valign="top">Vidutinis</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">Daug vartotojų teigia kad tai taip pat neblogas antivirusas, tiesa nėra nemokamos versijos privačiam naudojimui.</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://www.drweb.com/?lng=en" target="_blank">Dr. Web</a></td>
<td valign="top">Mokama</td>
<td valign="top">Aukštas</td>
<td valign="top">Vidutinis</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div>Paskutinis, bet tikrai ne pats prasčiausias antivirusas, <strong>DR.Web</strong> dirba gal šiek tiek lėtokai, bet yra gan patikimas ir vienas seniausių buvusioje tarybų sąjungoje sukurtų antivirusų. Taip pat be pačios komercinės antiviruso versijos <strong>Dr.Web</strong> siūlo ir <a href="http://www.freedrweb.com/livecd/?lng=en" target="_blank">Live CD</a>, kurio pagalba galima išvalyti nuo virusų kompiuterį kuris net nepajėgia startuoti, bet apie tai bus aprašyta žemiau.</div>
</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p><strong>Kitos programos</strong></p>
<p>Be antivirusų taip pat egzistuoja ir kitos apsaugos priemonės reikalaujančios didesnio ar mažesnio lygio kompetencijos informacinių technologijų srityje, išvardinsime keletą.</p>
<table border="1" cellspacing="1" cellpadding="1">
<tbody>
<tr>
<td valign="top"><strong>Pavadinimas</strong></td>
<td valign="top"><strong>Licenzija</strong></td>
<td valign="top"><strong>Efektyvumas</strong></td>
<td valign="top"><strong>Vartotojo lygis</strong></td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://www.malwarebytes.org/" target="_blank">Malwarebytes</a> (rekomenduojama)</td>
<td valign="top">Nemokama / Komercinė</td>
<td valign="top">Aukštas</td>
<td valign="top">Žemas</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div><strong>Malwarebytes</strong> yra virusų, wormų, trojanų ir kitokių blogybių kompiuteryje skeneris, ši programa neatlieka automatinės apsaugos, tačiau leidžia skenuoti kompiuterį ieškant įvairiausių problemų susijusių su kenkėjiška programine įranga, įskaitant ir sistemos registrus, labai geras ir rekomenduojamas įrankis jis paprastai apima daug daugiau sričių nei antivirusai.</div>
</td>
</tr>
<tr>
<td valign="top"><a href="http://free.antivirus.com/hijackthis/" target="_blank">HijackThis</a></td>
<td valign="top">Nemokama</td>
<td valign="top">Priklauso nuo vartotojo</td>
<td valign="top">Profesionalas</td>
</tr>
<tr>
<td colspan="4" valign="top">
<div><strong>HijackThis</strong> &#8211; tai profilaktinė priemonė skirta skenuoti kompiuterį nuo įvairiausių sisteminių įrašų, parodoma kas startuojama iš sistemos registrų, kokius papildomus modulius krauna jūsų naršykės ir kita. Efektyvi priemone pažiūrėti kokios problemos sistemoje, bei šio įrankio pagalba galima nenorimus startuoti sistemoje objektus tiesiog pašalinti iš jos.</div>
</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p style="text-align: justify;"><strong>Windows Vista ir aukštesnės Operacinės sistemos</strong></p>
<p style="text-align: justify;">Operacinėse sistemose pradedant nuo <strong>Windows VISTA</strong> yra papildoma antivirusinė priemonė <strong>Windows Defender</strong>, kas padidina aplamai natūralią šių sistemų apsaugą, tačiau kad ji veiktų efektyviai reikia laikyti visada atnaujintus <strong>Windows</strong>, <strong>Windows Defender</strong> gal neapsaugoja nuo visko, bet nuo jo tikrai blogiau nebus.</p>
<p style="text-align: justify;"><strong>User Account Control (UAC)</strong></p>
<p style="text-align: justify;">Tai apsaugos priemonė esanti nuo Windows Vista ir aukštesnių operacinių sistemų, jos pagalba sistemoje startuojančių programų paleidimą ar sistemos registrų pakeitimus turi patvirtinti vartotojas, vartotojui būna pranešama kas bandoma daryti ir klausiama jo sutikimo, priemonė rekomenduotina esant karantinui &#8211; kada įtariama, kad kompiuteryje yra virusų.</p>
<p style="text-align: justify;"><strong>Dr.Web Live CD</strong></p>
<p>Taip pat yra kritinės priemonės kaip <a href="http://www.freedrweb.com/livecd/?lng=en" target="_blank">Dr.Web Live CD</a> apie kurį buvo paminėta ankščiau &#8211; ji efektyvi kritiniais atvejais, kada jūsų kompiuteriui visai blogai, tai <strong>Dr.Web</strong> siūlomas nemokamas Live CD diskas, parsisiuntus <strong>ISO</strong> bylą ją reikia įsirašyti kaip diską, ne kaip bylą į kompaktinį diską (tam tinka kad ir nemokama programa <a href="http://isorecorder.alexfeinman.com/isorecorder.htm" target="_blank">ISO Recorder</a>) &#8211; tam pilnai pakanka paprasto <strong>CD-R</strong> disko ir nereikalingas <strong>DVD</strong> diskas, tada kompiuterio <strong>BIOS</strong> nustatyti, kad pirmiausiai būtų startuojama iš <strong>CD-ROM</strong>, šis diskas tada startuos <strong>Open Bo?</strong> &#8211; <strong>Linux</strong> šeimos operacinę sistemą ir iš šio disko eis skenuoti bei gydyti jūsų kietąjį diską nuo virusų, tiesa skenavimas trunka gan ilgai, bet ši priemonė dirba nestartavus <strong>Windows</strong> kas reiškia kad jokia programinė įranga užkrėtusi jūsų kompiuterį tuo metu nėra aktyvi ir negali sutrukdyti antiviruso darbui.</p>
<p><strong>Sistemos stebėjimo programos</strong></p>
<p>Taip pat yra programinės įrangos skirtos sistemos stebėjimui, tai daugiau skirta patyrusiems kompiuterio vartotojams, šių priemonių dėka eina susekti neaiškią kompiuterio veiklą, kada net antivirusas neatpažįsta viruso ir taip pat surasti įvairias kenkėjiškas programas ar kitas kompiuterio problemas, gerą programinį paketą tam teikia <a href="http://technet.microsoft.com/en-us/sysinternals/default.aspx" target="_blank">Sys Internals</a> šiuos įrankius dažnai naudoja ir programuotojai, gerose rankose praktiškai geresnių įrankių nėra, keletas iš labiau rekomenduojamų:</p>
<ul>
<li><a href="http://technet.microsoft.com/en-us/sysinternals/bb897437.aspx" target="_blank">TCPVIEW</a> &#8211; Leidžia stebėti jūsų kompiuteryje visą veikla vykstančią kompiuteriniame tinkle ir internete, kokios programos kreipiasi į kokius internetinius adresus ir kokiomis tarnybomis, taip pat ši programa leidžia nutraukti kažkokį susijungimą ar išjungti nepageidaujamą procesą, jos didelis privalumas, kad ji identifikuoja kokia programa tai daro.</li>
<li><a href="http://technet.microsoft.com/en-us/sysinternals/bb896645.aspx" target="_blank">Process Monitor</a> &#8211; Dar vadinamas (Procmon), su šia programa eina stebėti absoliučiai visą kompiuterio darbą, kur, kokios bylos ir kokio proceso yra atidarinėjamos, įrašomos, ką darant įvyko klaida, paprastai ši priemonė rodo praktiškai viską ir labai daug įvykių per trumpą laiką, tačiau taip pat leidžia išsamų jų filtravimą pagal įvairius kriterijus.</li>
</ul>
<p>?? šių priemonių dar galima priemonė yra <a href="http://www.lythum.lt/alpha-task-manager-net" target="_blank">Alpha Task Manager .NET</a> (C) <a href="http://www.lythum.lt/www.lythum.lt" target="_self">www.lythum.lt</a>, programa yra nemokama ir beta versija, tačiau šis task manager leidžia giliai analizuoti progamų langų struktūras, bei kontroliuoti jas ir kai kada yra nepakeičiama priemonė.</p>
<p><strong>Online virusų skeneriai</strong></p>
<p>Taip pat šiais laikais egzistuoja online virusų skenavimo priemonės, kur galima kažkokį įtartiną failą nusiųsti kad jį patikrintų, vienas iš tokių populiariausių tai <a href="http://www.virustotal.com/" target="_blank">www.virustotal.com</a> tenai nusiusta byla bus patikrinta su apie 40 įvairių antivirusų, taip galima patikrinti ar kažkokia byla neužkrėsta jeigu nieko neranda jūsų anvirisusas.</p>
<p><strong>Nesaugus naršymas</strong></p>
<p>Kas liečia nesaugų naršymą internete, rekomenduojama tam naudoti <a href="http://www.mozilla-europe.org/" target="_blank">Firefox</a> su keliais saugumo plugin&#8217;ais, tai <strong>NOSCRIPT</strong> ir <strong>WOT</strong>.</p>
<ul>
<li><strong><a href="https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/addon/722/" target="_blank">NOSCRIPT</a></strong> &#8211; Automatiškai blokuos absoliučiai visus įtartinus <strong>JavaScript</strong> skriptus ir tik jums leidus ir panorėjus pasirenkant kuriuos leisti galėsite leisti juos.</li>
<li><strong><a href="https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/addon/3456/" target="_blank">WOT</a></strong> &#8211; Tai reitingų sistema kuri iš kart praneša ant kiek pavojinga nuoroda į kurią einate, jeigu nuoroda žalia &#8211; reiškiasi pavojaus nėra, kuo nuoroda rausvesnė tuo ji pavojingesnė.</li>
</ul>
<p>tokių priemonių pagalba galima šiek tiek apsisaugoti lankantis abejotinos reputacijos puslapiuose.</p>
<p>Šaltinis <a href="http://www.lythum.lt/kova-pries-virusus" target="_blank">lythum</a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/09/geriausios-antivirusines-programos/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>7</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>„Android“ OS pavyko užkrėsti „Trojan“ virusu</title>
		<link>http://kernel.lt/2010/08/%e2%80%9eandroid%e2%80%9c-os-pavyko-uzkresti-%e2%80%9etrojan%e2%80%9c-virusu/</link>
		<comments>http://kernel.lt/2010/08/%e2%80%9eandroid%e2%80%9c-os-pavyko-uzkresti-%e2%80%9etrojan%e2%80%9c-virusu/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 16 Aug 2010 18:43:52 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Martynas</dc:creator>
				<category><![CDATA[android]]></category>
		<category><![CDATA[Išmanieji telefonai]]></category>
		<category><![CDATA[os]]></category>
		<category><![CDATA[trojan]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>

		<guid isPermaLink="false"></guid>
		<description><![CDATA[Panašu, kad ne užilgo didesnes virusų atakas jau gali patirti ir mobilieji telefonai, nes „Android“ operacinę sistemą naudojantis telefonas pirmą kartą buvo užkrėstas „Trojan“ virusu. Nerimą dar labiau kelti turėtų tai, kad saugumo spraga buvo aptikta vis labiau populiarėjančioje „Android“ operacinėje sistemoje. Virusas plinta programinės įrangos pagalba, kuri buvo pavadinta „Trojan-SMS.AndroidOS.FakePlayer.a“ vardu. Rusijos saugumo kompanija [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/500px-android-logosvg.png" rel="lightbox[230]"><img src="http://kernel.lt/wp-content/uploads/2010/11/500px-android-logosvg-300x300.png" alt="" title="500px-android-logosvg" width="300" height="300" class="alignnone size-medium wp-image-35" /></a></p>
<p>Panašu, kad ne užilgo didesnes virusų atakas jau gali patirti ir mobilieji telefonai, nes „Android“ operacinę sistemą naudojantis telefonas pirmą kartą buvo užkrėstas „Trojan“ virusu. Nerimą dar labiau kelti turėtų tai, kad saugumo spraga buvo aptikta vis labiau populiarėjančioje „Android“ operacinėje sistemoje.</p>
<p>Virusas plinta programinės įrangos pagalba, kuri buvo pavadinta „Trojan-SMS.AndroidOS.FakePlayer.a“ vardu. Rusijos saugumo kompanija „Kaspersky Labs“ teigia, kad šiai piktybiškai programai jau pavyko užkrėsti tikrai ne vieną ir ne du „Android“ operacinę sistemą naudojančius išmaniuosius telefonus. Be to, „Computer Weekly“ tinklapyje rašoma, kad tai pirmosios tokio pobūdžio atakos, tačiau tuo pačiu teigiama, kad pavieniai šnipinėjimo atvejai buvo aptikti dar 2009 metais, bet tai nekėlė labai didelės grėsmės.</p>
<p>„Naujoji kenksminga programa įsiskverbia į visiškai nekenksmingu laikomą vaizdo grotuvą, kuris yra naudojamas išmaniuosiuose telefonuose su „Android“ operacines sistema. Viso to pasekmė gali būti tokia, kad labai išaugs nukentėjusių nuo kenkėjiškų programų žmonių skaičius, kurie naudoja šią platformą“, – sakė „Kaspersky“ mobiliųjų telefonų mokslinių tyrimų grupės vadovas Denis Maslennikovas (Denis Maslennikov).</p>
<p><span style="color: #000000;">Kad „Trojan“ virusas aktyvuotųsi pakanka atsisiųsti 13 KB užimančią „.apk“ rinkmeną ir tuomet virusas pradeda siųsti tekstines trumpąsias „SMS“ žinutes į padidinto tarifo numerius, kurie priklauso elektroniniams nusikaltėliams. Nudžiuginti gali tik tai, kad Denis Maslennikovas (Denis Maslennikov) patvirtino, jog „Kaspersky“ jau 2011 metais ketina išleisti saugumo paketą skirtą būtent „Android“ platformai.</span></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://kernel.lt/2010/08/%e2%80%9eandroid%e2%80%9c-os-pavyko-uzkresti-%e2%80%9etrojan%e2%80%9c-virusu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
<!-- WP Super Cache is installed but broken. The path to wp-cache-phase1.php in wp-content/advanced-cache.php must be fixed! -->