Dar vasaros pradžioje Seime įregistruotas Autorių teisių įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma apmokestinti visas įmanomas laikmenas ir visą įrangą, kurioje galima saugoti skaitmeninę informaciją – mobiliuosius telefonus, TV, radijo imtuvus, kompiuterius, jų diskus, USB atmintines ir t.t. Siūlymo užmojai platūs, tad nenuostabu, jog aistros šiuo klausimu vis aštrėja.
Dar penkiasdešimtaisiais, analoginių įrenginių eroje, kai nebuvo jokių kitų galimybių ir metodų įvertinti, kaip atlyginti autoriams už kūrinių kopijavimą, kai kuriose Europos šalyse buvo sumanytos kompensavimo sistemos, apmokestinant laikmenas – magnetines juosteles, vėliau diskelius ir t.t. Atsiradus pirmosioms kopijavimo ir spausdinimo mašinoms, kai kur buvo įsigudrinta autorių teisių mokesčiais apmokestinti ir jas. Vystantis technologijoms ir keičiantis technikai, vėliau tokios autorių teisių kompensavimo sistemos plėtėsi, tad ir diskusijos dėl joms skiriamų lėšų sumos neabejotinai intensyvėjo.
Atsiradus skaitmeninėms laikmenoms ir skaitmeniniams įrenginiams, atsirado ir naujų galimybių kaip techninėmis apsaugos priemonėmis saugoti autorinį turinį ir kontroliuoti jo skaitmeninių kopijų darymą (DRM), o tuo pačiu ir skaidriai bei teisingai atlyginti autoriui, kūrusiam tą kūrinį. “Tačiau kolektyvinio administravimo asociacijos pajutusios lengvų ir solidžių pinigų skonį, nė nenorėjo sukti galvos apie naujas kompensavimo sistemas ir jų diegimą. Kaipgi, juk jų vaidmuo tuomet taptų visiškai nereikšmingas ir kažin ar finansiškai parankus”, teigia Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.
“Tad įrėmus rankas į klubus garsiai šaukiama „mūsų autoriai badauja!“ – valstybė ir nenorinčios mokesčių mokėti IT kompanijos (o kodėl, pvz., ne popieriaus pramonė?) numarins Lietuvos menininkus ir nustekens Lietuvos kūrybinę industriją! Bet kažkodėl pamiršta, kad IT pramonė taip pat yra kūrybinė industrija ir ne ką prastesnė nei muzikos, kuri taip pat daro verslą. Ir kažkodėl kolektyvinio administravimo asociacija pamiršta savo autoriams droviai prasitarti, kad didžiąją dalį surinktų pinigų išsiunčia iš Lietuvos – JAV, Švedijos ir kitų šalių autoriams, o ir ta suma kasmet įtartinai didėja – 2008 m. Lietuvos autoriams teko 41 proc. visų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA) surinktų mokesčių, o 2009 m. – jau tik 32 proc. (atitinkamai užsienio autoriams 37 proc. ir 41 proc.).”, priduria Misiukonienė.
Jos nuomone, LATGA nenuskriaudė ir savęs – už „sunkų“ darbą save apdovanodama atitinkamai net 22 proc. ir 27,6 proc. suma administravimui nuo visų surenkamų mokesčių. “Bet tuo tarpu ne taip seniai daužydamas sau į krūtinę, autorius administruojančios asociacijos vadovas oficialiai dievagojosi, kad vargšams Lietuvos autoriams tenka tik apytikriai po 12 Lt (!) per metus, todėl būtina sistemą plėsti, įvedant naujus mokesčius”, aiškina Europos Sąjungos reikalų vadovė. Taigi kolektyvinio administravimo asociacijų pastangomis vasaros pradžioje Seime atsiranda įregistruotas Autorių teisių įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma apmokestinti visas įmanomas laikmenas ir visą įrangą – mobiliuosius telefonus, TV, radijo imtuvus, kompiuterius, jų diskus, USB atmintines ir t.t. “Bet ar tuomet tie 200-300 litų, tenkantys vienam autoriui išgelbės jį ir visus Lietuvos kūrėjus? Norime pastebėti, kad dabar galiojantis ir siūlomas išplėsti archaiškas apytikrio teisingumo atlygio autoriams, tame tarpe ir privačios kopijos kompensacijos, modelis yra visiškai atgyvenęs tiek morališkai, tiek visiškai neatitinka nūdienos realybės. Jis turi būti reformuotas iš esmės”, įsitikinusi Misiukonienė.
EK požiūris
Pasiremsime Europos Komisijos (EK) politikos formavimo informacinėje visuomenėje programiniais dokumentais. Menininkai, autoriai, muzikantai (pagal Skaitmeninės darbotvarkės dok. Memo/10/199 ir kt.):
Internete autoriai, kompozitoriai ir menininkai gali pasiekti gausesnę publiką, todėl internetas yra unikalus kultūrinio turinio platinimo būdas. Europa turi aktyviai skatinti skaitmeninio turinio kūrimą, gamybą ir platinimą. Tam reikia sukurti visiškai veiksmingą Europos skaitmeninę bendrąją rinką (…) Teisių valdymas derinamas nacionaliniu lygmeniu, todėl tam tikrose turinio srityse Europos internetinė bendroji rinka yra suskaidyta ir europinėms internetinėms muzikos ir vaizdo įrašų parduotuvėms dėl teisių tektų derėtis su skirtingomis 27 valstybėse narėse veikiančiomis teisių valdymo įstaigomis. Todėl Europos vartotojai, pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių gali įsigyti bet kurioje parduotuvėje, tačiau dažnai muzikos įrašų negali pirkti iš teisėtų visoje ES veikiančių interneto svetainių, nes teisės licencijuojamos valstybėse narėse.
Šiuo metu kūrėjai gauna mažiau pajamų nei galėtų, nes kūrybiniu ir kultūriniu turiniu norintys pasinaudoti Europos piliečiai neturi teisėtų priemonių, todėl tokiu turiniu naudotis negali. Tikras paradoksas, kad piratavimo būdu įgytas turinys Europoje platinamas gerokai laisviau nei teisėtas turinys. Būtinas visiems priimtinas sprendimas – kūrybos sektoriai turėtų būti skatinami mainais į geresnę teisinę apsaugą daugiau turinio pateikti internetu.
EK ketina imtis šių priemonių:
- Pagrindinė priemonė – supaprastinti leidimų naudotis kūriniais, kurių autorių teisės saugomos, suteikimą, valdymą ir tarpvalstybinį licencijavimą ir tuo tikslu iki 2011 m. pasiūlys kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyvą, kad pagerintų (interneto) teisių valdymo priežiūrą, padidintų skaidrumą ir patobulintų europinį licencijavimą;
- iki 2012 m. informuos apie poreikį imtis papildomų priemonių, neapsiribojančių kolektyviniu teisių valdymu, kad ES piliečiai, interneto turinio paslaugų tiekėjai ir teisių turėtojai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmenine vidaus rinka, įskaitant priemones skatinti tarpvalstybinių ir europinių licencijų diegimą; šiame etape neatmetama jokia galima teisinė priemonė ir jokiai priemonei neteikiama pirmenybė;
- tam rengdamasi iki 2010 m. paskelbs žaliąją knygą, kurioje būtų svarstomos audiovizualinių kūrinių ir kito kūrybos turinio platinimo internetu galimybės ir problemos;
- remdamasi Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo persvarstymu ir atsižvelgdama į išsamaus suinteresuotųjų šalių dialogo rezultatus, iki 2012 m. informuos apie būtinybę imtis papildomų priemonių, kad būtų pagerinta apsauga nuo dažno intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo internete, atsižvelgiant į garantijas, numatytas telekomunikacijų reguliavimo sistemoje, ir į pagrindines duomenų apsaugos ir privatumo teises.
Įgyvendinus planuojamas priemones:
- Vartotojai galės įsigyti kūrinių kopijas internetu iš kitų šalių internetinių portalų.
- Pereinant prie skaitmeninės rinkos kolektyvinio administravimo asociacijos praras teritorinius šalies monopolius.
- Autorių teisių valdymas keisis iš esmės – nuo popierinio prie teisių administravimo skaitmeniniu būdu.
- Tai reiškia, kad vystantis skaitmeninei rinkai, mokestis autoriui, kuris bus siejamas su atlygiu už kūrinio panaudojimą, bus „rišamas“ prie autorinio turinio. Už kopijavimą autorius pats nustatys, kiek jam turi būti atlyginama ir naudodamas technines apsaugos priemones galės mokestį susirinkti.
- Privataus atgaminimo kopijos išimtis nebetenka prasmės, todėl turėtų būti panaikinta.
Mokestį reikia sieti su konkrečiu kūriniu
Kaip materialus, taip ir nematerialus turtas turi būti saugomas, o jo teisėti turėtojai turėtų nuosekliai rūpintis jo apsauga. Vilma Misiukonienė kaip pavyzdį pateikia programinės įrangos gamintojus. Tam, kad apsaugotų produktą nuo neteisėtos prieigos, rinkoje platindami savo produktus jie naudoja specialius kodus, slaptažodžius, aparatūrines technines apsaugos priemones. Paraleliai yra vykdomas rinkos monitoringas, jei kažkam visgi pavyktų produktą „nulaužti“ ar neteisėtai perdaryti – su nematerialaus turto vagystėmis kovojama visomis priemonėmis.
“Tuo tarpu autoriai ir jų leidėjai, kaip galima pastebėti, visiškai nesirūpina savo kūrinių neteisėtu naudojimu – techninės CD/DVD priemonės nėra naudojamos, rinkos monitoringas nevykdomas, todėl audiovizualiniai kūriniai yra lengvai kopijuojami. Akivaizdu – apsaugos nebuvimas mažina gaunamas pajamas. Galime pastebėti, kad netgi draudimo bendrovės CASKO draudimu nedraudžia mašinos, jei nėra tinkamo lygio signalizacijos. Tuo tarpu autorių teisių atstovai techninės apsaugos nenaudoja, kovos su vagystėmis nei autoriai, nei leidėjai, nei LATGA nevykdo. Tiesiog norima lengvai susirinkti pinigus kitų sąskaita”, sako specialistė.
Du atlygio būdai
Vilmos Misiukonienės siūlymu, autoriams turi būti tinkamai atlyginama per sutartis su leidėjais, sutartis su jų teisių valdymo subjektais. Galėtų būti numatyti keli modeliai: pirmas, kai, pavyzdžiui, CD platinamas su apsauga (naudojant technologijas, leidžiančias 2-5 kartus jį kopijuoti, tuomet atlygis autoriui jau įskaitytas) ir antras, kai platinama be apsaugos, o kaina gali būti gerokai aukštesnė, procentiškai padidinat, pavyzdžiui, CD kainą, įskaitant kompensaciją už privatų kopijavimą.
Skaitmeninių kūrinių rinka – piratinė
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, asmeniniais tikslais kūrinius atgamina tik 20-25 proc. vartotojų. Turint omenyje, kad kompiuterių programų ir audiovizualinės produkcijos piratavimas individualių vartotojų lygmenyje siekia ne mažiau 80-90 proc. (BSA ir LANVA duomenys), tai reiškia, kad asmeninio atgaminimo kopijos teise pagal ATGTĮ 20 str. teisėtai naudojasi mažiau kaip 5 proc. visų Lietuvos vartotojų.
Akivaizdu, kad tai nepateisina visų subjektų – valstybės, privataus verslo, kurie neturi nieko bendro su privačiu kopijavimu, sisteminio apmokestinimo ir didžiulės administracinės naštos verslui.
Kolektyvinio administravimo asociacijos
Jei valstybė delegavo kolektyvinio administravimo asociacijoms mokesčių surinkimo funkcijas, o kitiems subjektams – pareigą juos mokėti, asociacijos turėtų teikti išsamias ataskaitas apie savo finansinius rodiklius ir atlygio gavėjus. “Tuo tarpu visa informacija, iliustruojanti šią finansinę veiklą, laikoma už devynių užraktų, šykščiai dozuojant vienus ar kitus duomenis, todėl didelių abejonių kelia tokios organizacijos veiklos skaidrumas. Informacija, kiek ji nepažeidžia asmens duomenų apsaugos, turi būti skelbiama viešai”, įsitikinusi Europos Sąjungos reikalų vadovė.
“Mums taip pat nėra žinomos kolektyvinio administravimo asociacijų iniciatyvos ar nuolatinė veikla, nukreipta kovai su kūrinių vagystėmis rinkoje, todėl labai kritiškai galima vertinti grobuonišką siekį pasipelnyti, einant lengviausiu keliu. Plintant skaitmeniniam kūrinių platinimui internetu, LATGA apsimeta, kad nemato nūdienos realijų ir vietoj to, kad pereitų prie skaitmeninio teisių valdymo būdo, kurdama specialų interneto portalą, siekia teisiškai ir ekonomiškai nepagrįstų, tačiau lengviausiai surenkamų pajamų”, priduria ji.
„Infobalt“ siūlymai
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, asociacija „Infobalt“ siūlo:
- Ženkliai apriboti asmeninio kopijavimo teisę, paliekant autoriams teisę patiems spręsti – suteikti ar nesuteikti tokią teisę vartotojams;
- Autorius ir teisių turėtojas ar jo leidėjas gali nustatyti kokiu būdu bus saugomas kūrinys – techninėmis apsaugos priemonėmis, ar ne; tokiu būdu jis pats gali nustatyti ir kontroliuoti pajamas, gaunamas nuo parduotos saugomos ar nesaugomos kopijos. Tuo atveju jei autorius nusprendžia leisti kopijavimą vartotojams asmeninio atgaminimo tikslais, kompensacija turi būti priskaičiuota prie kūrinio kainos;
- Panaikinti esamą mokesčio sistemą kaip nepasiteisinusią ir žalingą;
- Įstatymiškai įtvirtinti kolektyvinio administravimo asociacijų (LATGA) veiklos efektyvumo, skaidrumo ir viešumo saugiklius;
“Infobalt” teigimu, siūlymai atitinka Didžiosios Britanijos ir Airijos praktiką, realizuotą XX amžiaus devintajame dešimtmetyje ir labiausiai pasiteisinusią ES. Situacija ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje laikmenų ir įrangos apmokestinimo autorių teisių mokesčiu klausimais sudėtinga ir prieštaringa. Kai kuriose Europos šalyse politiko nuomonė šiuo klausimu lemia piliečio apsisprendimą rinkimuose jo atžvilgiu. Visai neseniai Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Komisiją su dideliu susirūpinimu ir konkrečiu prašymu imtis šioje srityje esminių veiksmų. Tad vilčių, kad triumfuos teisingumas yra.
Autorinių teisių gynėjai: “Infobalt” nuomonė yra tendencinga.
“Gerbdami visų “Infobalt” asociacijos narių indėlį į šalies ekonomiką, technologijų plėtrą, manome, kad jiems atstovaujanti organizacija sąmoningai klaidina visuomenę. Pareikšta vieša nuomonė yra tendencinga ir atspindi tik siaurus dalies IT verslo interesus”, pareiškė autorinių teisių gynimo agentūros AGATA konsultantas Martynas Žilionis.
“Skirtingai nei teigia „Infobalt“, nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje pasaulio valstybėje, už kūrinių kopijavimą nerenkami jokie mokesčiai. Renkama kompensacija arba atlygis už tai, kad neatsiklausę autorių, darome legalias jų kūrinių kopijas. Tokių kompensacijų nėra tik ten, kur kopijuoti kūrinius asmeniniais tikslais apskritai yra draudžiama (pvz., Didžiojoje Britanijoje, nuorodoje žr. 7 psl.). Kompensacijų surinkimo ir administravimo sąnaudos nė vienoje šalyje niekada nesiekė ir nesiekia „ketvirčio ar net daugiau surinktos sumos“. Pavyzdžiui, 2009 m. Lietuvoje šios išlaidos nesiekė 15 proc. nuo surinktos sumos (nuorodoje žr. 4-5 psl.)”, aiškina specialistas.
Martyno Žilionio nuomone, net jeigu kompensacijų administravimui pinigų bus išleidžiama tiek pat, minėtas santykinis skaičius gali padidėti. Tačiau ne dėl kolektyvinio atstovavimo organizacijų ar jų atstovaujamų kūrėjų norų ar tariamo išlaidavimo. Taip gali nutikti mažėjant surenkamų kompensacijų sumai, su kuria lyginamos jų administravimo išlaidos. Kompensacijų suma mažėja ir veikiausiai toliau mažės, nes kūrinius dabar kopijuojame ne į kasetes ar CD diskus, o į MP3 grotuvus, USB atmintines ir kitas šiuolaikines laikmenas. Kad būtų atlyginta už kopijavimą į jas, dar 2007 m. Kultūros ministerija parengė atitinkamas įstatymų pataisas. Jomis siekiama ne tik teisingesnės kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais, dar aiškesnio ir tikslingesnio surinktų lėšų paskirstymo, bet ir daugiau išimčių dėl neatlygintino kūrinių naudojimo, kompensacijų grąžinimo valstybės institucijoms bei verslo įmonėms. Vis dėlto įstatymo pataisos iki šiol nepriimtos.
Kritikuodamas „Infobalt“ teiginį, jog dabar galiojantis ir siūlomas išplėsti apytikrio teisingumo atlygio autoriams modelis yra atgyvenęs, Žilionis pateikia pavyzdžių. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje ir kitose šalyse kompensacijos už MP3 grotuvus, mobiliuosius telefonus, kitus įrašančius įrenginius ir šiuolaikines laikmenas nustatytos per pastaruosius kelerius metus (nuorodoje žr. 6 psl.). Kitose valstybėse tai planuojama padaryti artimiausiu metu.
Surinktos kompensacijos tarp Lietuvos ir užsienio autorių bei atlikėjų paskirstomos pagal jų kūrinių panaudojimą, o ne pagal kieno nors norus ar pageidavimus. Jeigu Lietuvos kūrėjai ir toliau bus taip skurdinami, jeigu nematydami galimybių pragyventi iš savo kūrybos nustos kurti, jiems atitenkanti kompensacijų dalis sumažės dar labiau.
“Priešingai „Infobalt“ teiginiams, kūrėjams atstovaujančios organizacijos, atsižvelgdamos į įstatymų reikalavimus ir valstybės institucijų nurodymus, nuolat viešai skelbia visą reikiamą informaciją apie surinktą atlygį už kūrinių kopijavimą ir šių lėšų panaudojimą – dėl to nėra kilę jokių oficialių abejonių. Tuo tarpu nepagrįstais kaltinimais besišvaistanti „Infobalt“, kaip nustatė Europos socialinio fondo agentūra, kelis kartus pažeidė ES projekto finansavimo taisykles. Jai skirtos daugiau kaip 127 tūkst. litų sankcijos. Skirtingai nei teigiama asociacijos pranešime, autorių ir atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijos pasisako už kūrinių skaitmeninio kopijavimo kontrolės priemones (angl. DRM – digital rights management)”, sako AGATA konsultantas.
“Tačiau pabrėžtina, kad jas taikant reikėtų atsižvelgti į: a) jų efektyvumą ir kainą; b) vartotojų duomenų apsaugą. Skaitmeninių kopijų kontrolė buvo ir yra naudojama kai kuriose kūrybinėse industrijose (pvz., el. knygų leidyboje). Tačiau jų vis dažniau atsisakoma dėl menko efektyvumo, nepatogumo vartotojams, neproporcingai didelių priežiūros sąnaudų. Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, kūrybinės industrijos pasisakė ir pasisako už tai, kad kuo daugiau turinio kuo priimtinesniu būdu būtų prieinama kuo didesniam vartotojų skaičiui. Tačiau dalies vartotojų ir IT verslo interesai nėra ir negali būti svarbesni už likusių piliečių bei kūrėjų interesus”, aiškina Martynas Žilionis.
Atsižvelgti į skirtingus kūrėjų, vartotojų bei verslo interesus raginama ir visai neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Be kita ko, joje pažymima, kad autorių teisių pažeidimai elektroninėje erdvėje kelia vis daugiau ekonominių problemų, o kovojant su jais reikalingas tinkamas atsakas ES lygiu. Tad Europos Komisija turėtų parengti šią nuostatą įgyvendinančius dokumentus.
“Belieka tikėtis, kad jų neboikotuos didžiųjų IT bendrovių interesus ginančios organizacijos, ne kartą žlugdžiusios ES autorių teisių gynimo iniciatyvas. Lietuvos kūrėjus bei atlikėjus vienijančios organizacijos pasisako už atvirą dialogą dėl autorių teisių apsaugos kūrybiškoje informacinėje visuomenėje. Tačiau konstruktyvi diskusija vargiai įmanoma, kai viena iš jos dalyvių sąmoningai klaidina visuomenę ir gina siaurus verslo interesus”, reziumuoja agentūros atstovas.
Šaltinis www.technologijos.lt
