Šeši astronautai šią savaitę galės sugrįžti namo po 520 dienų praleistų belangėje kapsulėje, kurioje buvo vykdoma misijos į Marsą simuliacija, rašo britų naujienų portalas „The Daily Mail“. Šį penktadienį jie galės palikti savo simuliacinį erdvėlaivį, esantį Rusijos biomedicinos problemų institute (RBPI), Maskvoje. Astronautai su nekantrumu jau laukia tos akimirkos, kada galės sudalyvauti tikroje misijoje į Raudonąją planetą.
Vienas iš simuliacinėje misijoje dalyvavusių astronautų, Prancūzijos inžinierius Romainas Charlesas, savo dienoraštyje rašė: „Mūsų tarptautinė įgula sėkmingai įvykdė „Mars500“ misiją ir dabar mes esame laimingi bei su pasididžiavimu galime teigiamai atsakyti į prieš pusantrų metų užduotą klausimą: „Ar žmogus yra pajėgus tiek fiziškai, tiek psichologiškai iškęsti kelionės į Marsą izoliaciją?“ Taip, mes esame pasirengę vykti!”
15 mln. JAV dolerių projektą „Mars500“ vykdo Europos kosmoso agentūra (ESA) kartu su RBPI. Projekto tikslas – imituoti misiją į Marsą.
Astronautai šį projektą pradėjo vykdyti praeitų metų birželio 3 dieną. Nuo to laiko jie turėjo iškęsti įvairius eksperimentus, vienoje Maskvos užmiesčio automobilių aikštelėje atliko bandomąjį pasivaikščiojimą Marse ir nuolat stebėjo savo psichologinę bei fizinę būklę.
Norėdami, kad simuliacija būtų kuo realistiškesnė, įgulos nariai tam tikrai kelionės etapais išbandė uždelstą bendravimą su misijos valdymo centru. Tyrėjai tikisi, kad surinkti duomenys padės geriau suprasti fizinius ir psichologinius iššūkius, su kuriais ilgų kosmoso kelionių metu susiduria astronautai.
Vis dėlto, projekto rengėjams nepavyko atkurti gravitacijos ar radiacijos poveikio ir dėl to tyrimas gali būti neišbaigtas.
Astronautas Christeris Fuglesangas interneto svetainei Space.com teigė: „Projekto „Mars500“ trukmė yra unikali – iki šiol dar nėra buvę taip ilgai trunkančios izoliacijos, taigi dėl to galime gauti unikalius duomenis.“
„Iš logistikos ir komunikacijos pusės tai buvo pakankamai realistiška, – kalbėjo jis. – Be abejo, yra tam tikri aspektai, kurių negalima susimuliuoti. Pavyzdžiui, negalima simuliuoti nesvarumo būsenos ar radiacijos.“
Projektas taip pat buvo naudingas dar ir dėl to, kad padėjo nustatyti, kuriuo ilgų kosmoso kelionių metu žmonės susiduria su didžiausiais išbandymais. Išanalizavus šiuos duomenis bus galima padėti astronautams su tuo lengviau susidoroti.
„Astronautai išgyveno pakilimo ir nuosmukio laikotarpius, tačiau to ir buvo galima tikėtis, – pasakojo ESA žmogaus gyvenimo mokslų specialistas Patrikas Sundbladas. – Rugpjūtis psichologiškai buvo sunkus laikotarpis: tai buvo labiausiai monotoniška misijos fazė, jų draugai ir šeimos nariai atostogavo ir nesiuntė jiems tiek daug žinučių. Taip pat buvo mažai keičiamas ir astronautų maisto racionas.“
Projekte dalyvavusią įgulą sudarė jau minėtas R. Charlesas, italų inžinierius Diego Urbina, rusų psichologas Aleksandras Smolevskis, rusų chirurgas Suhrobas Kamolovas, rusų inžinierius Aleksejus Sitevas ir kinų astronautų treneris Wang Yue. Visi jie dar tris dienas bus izoliuoti, bus tikrinama jų sveikatos būklė ir tuomet jie pagaliau galės pasirodyti.
Manoma, kad mokslininkai užtruks dar metus analizuodami gautus rezultatus ir tuomet nuspręs, ką toliau reikia daryti.
